Reikšmingiausi Kovo 11-osios (16-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad priešo gyvosios jėgos nuostoliai nuo vasario 24 iki kovo 11 dienos yra apie 12 tūkst. Rusijos kariuomenė taip pat prarado 353 tankus, 1165 šarvuotas kovines mašinas, 125 artilerijos sistemas, 58 raketų paleidimo sistemas, 31 oro gynybos vienetą, 57 lėktuvus, 83 sraigtasparnius, 558 transporto priemones, 3 laivus/valtis, 7 dronus.

Priešo nuostoliai per parą buvo 266 žmonės, 18 tankų, 60 šarvuotų kovinių mašinų, 2 artilerijos sistemos, 2 raketų paleidimo sistemos, 2 oro gynybos vienetai, 32 mašinos.

Generalinis štabas pridūrė, kad duomenys atnaujinami, nes skaičiavimą apsunkino didelis karo veiksmų intensyvumas.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad neįmanoma pasakyti, kiek ilgai tęsis kovos išlaisvinant šalį, tačiau Ukraina kare jau pasiekė strateginį lūžio tašką.

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad buvo nukautas aukšto rango Rusijos karininkas, o nuo karo pradžios žuvo dar mažiausiai du to paties rango karininkai. Vakarų pareigūnai teigia, jog faktas, kad karo metu nukenčia tokie aukšti pareigūnai, demonstruoja ribotą Rusijos karinių pajėgų pažangą.

Černihivo srityje veikiančios pasipriešinimo pajėgos iš Rusijos užpuolikų išlaisvino penkias gyvenvietes. Pranešta, kad Rusijos daliniai negali kovoti visu pajėgumu, kyla panika tarp karių, kurie mano, kad juos paliko aukščiausia karinė ir politinė vadovybė, o jų moralė ir psichologinė būklė neprisideda prie gebėjimo atlikti užduotis. 

Pagal kovo 11 dienos 18 val. operatyvinę informaciją, priešas ir toliau vykdo puolimo operaciją prieš Ukrainą, tačiau okupantai nepasiekė pagrindinių tikslų perimti numatytų miestų ir teritorijų kontrolę. 

Rusijos įsibrovėliai supranta, kad žaibiško karo planas žlugo ir kad jie negali užgrobti Ukrainos sostinės Kyjivo, teigia Ukrainos saugumo tarnyba. 

Popietę Valstybės sienos tarnyba gavo informaciją, kad Rusijos lėktuvai iš Baltarusijos įskrido į Ukrainos teritoriją, apsisuko ir apšaudė Baltarusijoje esantį Kopany kaimą. Perspėta, jog tokios atakos tikslas – įtraukti Baltarusijos ginkluotasias pajėgas į karą su Ukraina. Baltarusijos gynybos ministerija tokią informaciją paneigė. Kiek vėliau pranešta, kad apšaudytos dar dvi gyvenvietės Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje. Apsišaukėlis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka per susitikimą su V. Putinu Maskvoje sakė, kad „Ukraina ruošiasi atakuoti bendras Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos pajėgas Baltarusijos teritorijoje“. Ukrainos kariuomenės ir vyriausybės pareigūnų teigimu, Baltarusija ruošiasi įsiveržti į Ukrainą iki kovo 11 dienos 21 val. vakaro.

Rusijos gynybos ministras Sergey‘us Shoigu pranešė, kad apie 16 tūkst. „savanorių“ iš Artimųjų Rytų yra pasirengę dalyvauti Rusijos kare prieš Ukrainą.

Tuo tarpu prie tarptautinio teritorinės gynybos legiono Ukrainoje jau prisijungė savanoriai kovotojai iš mažiausiai 52 šalių.

Humanitariniai kaštai auga

Kovo 11 dieną iš Donecko, Zaporižės, Charkivo ir Kyjivo regionų buvo atidaryti keli humanitariniai koridoriai. 

Visgi, kovo 11-osios vakare Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas perspėjo, kad yra didelė tikimybė, jog Rusija suintensyvins teroristinius karo metodus, raketų ir bombų smūgius į civilinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius rajonus, baugins vietos gyventojus, vykdys informacinius ir psichologinius išpuolius, taip siekdama pakirsti visuomenės pasitikėjimą vietos valdžia, skleisti dezinformaciją ir paimti įkaitais vietos gyventojus.

Okupantai pagrobė Melitopolio merą po to, kai sulaikė jį dirbantį miesto krizių centre. Anksčiau Melitopolio meras pareiškė, kad miestas, kurį yra okupavusi Rusijos kariuomenė, atsidūrė ant humanitarinės katastrofos slenksčio. 

Daugėja įrodymų, kad Volnovachos miestas Rytų Ukrainoje atiteko okupantams.

Mariupolio miesto tarybos duomenimis, per dvylika dienų trukusią miesto blokadą su negailestingais gyvenamųjų kvartalų apšaudymais įsibrovėliai nužudė 1582 taikius miesto gyventojus.

Sumų srities karinės administracijos vadovas paskelbė nuotraukas, jog naktį iš kovo 9-osios į 10-ąją okupantai susprogdino vaikų stovyklą, numesdami 5 bombas. 

Ukrainos  žvalgyba pranešė, jog gali būti, kad Rusija rengia išpuolį prieš Černobylio atominę elektrinę — Vladimiras Putinas tariamai įsakė rengtis teroristiniam išpuoliui joje. 

Penktadienį Ukrainos atstovai pranešė Tarptautinei Atominės Energijos agentūrai (TATENA), kad vėlų ketvirtadienio vakarą prasidėjo techniniai darbai siekiant atstatyti elektros tiekimą Černobylio atominėje elektrinėje. Primename, kad dėl Rusijos pajėgų veiksmų, buvo iškilusi rizika pasklisti radioaktyvioms medžiagoms. 

Tarptautinė erdvė

Dėl nesėkmingos Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje V. Putinas pradėjo ieškoti atpirkimo ožių. Pirmieji nukentėjo Federalinės saugumo tarnybos (Федеральная служба безопасностиFSB) užsienio žvalgybos skyriaus vadovas Sergey‘uss Beseda ir jo pavaduotojas. Pranešimai rodo, kad pastarieji buvo atsakingi už žvalgybą Ukrainoje ir greičiausiai buvo tie asmenys, kurie „suklaidino“ V. Putiną dėl Ukrainos pasirengimo „pasveikinti [Rusijos] išvaduotojus“.

Versalyje įvykęs Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimas dar kartą patvirtino, kad nepaisant karo Ukrainoje, dauguma valstybių lieka prie savo ilgalaikių status quo. Italijos premjeras Mario Draghi pasinaudojo proga priminti, jog ES turi galimybę grįžti prie bendro skolinimosi, kuris padėtų įgyvendinti reikalingas pertvarkas ES šalyse. Europos Vadovų Tarybos prezidentas Charles’is Michelis ir vyriausias ES užsienio reikalų patikėtinis Joseph Borellis kvietė pasinaudojant ES instrumentais skirti papildomą 500 milijonų eurų paramą Ukrainos kariniams gebėjimams. Estijos premjerė Kaja Kallas teigė, kad tarp šalių lyg ir pasiektas susitarimas dėl tokio pagalbos paketo Ukrainai. 

Tuo tarpu taupiosios šalys, tokios kaip Nyderlandai ir jiems atstovaujantis premjeras Markas Rutė dar kartą išreiškė skepsį bet kokioms bendroms galimybėms skolintis. Skeptiškai į tai žiūrėjo ir dabar su milžiniškais kaštais dėl savo paties istorinių sprendimų susidurianti Vokietija, kuriai atstovavo kancleris Olafas Šolcas. 

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas teigė, kad nors Europoje vyksta karas, tačiau Europos Sąjunga jame nedalyvauja. Visgi pripažino, kad ES teks atsisakyti tam tikrų idėjų, kurių ji ilgai buvo įsitvėrusi, konkrečiai turėdamas omeny atmestiną požiūrį į ES valstybių gynybinius pajėgumus ir tikėjimą galimybėmis viską išspręsti minkštais įrankiais. Panašų sentimentą dėl Europos nekariavimo išsakė ir Europos Komisijos pirmininkė Uršula von Der Leyen teigdama, kad Europos Sąjunga turi savo būdus atsakyti į Rusijos agresiją ir ketina jais pasinaudoti. 

Bendrai lieka iki galo neaišku, kokias pasekmes turės Versalio susitikimas, tačiau be papildomos finansinės paramos Ukrainai Europos vadovai susitarė, jog būtina “kaip įmanoma greičiau” išspręsti Europos Sąjungos priklausomybę nuo Rusijos naftos, dujų ir anglies importo, ir įpareigojo Europos Komisiją paruošti planą, kaip tai įgyvendinti vėliausiai iki gegužės pabaigos. 

Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) penktadienį rekomendavo sunaikinti Ukrainos laboratorijose esančius pavojingų ligų sukėlėjus, kad būtų užkirstas kelias jų išplitimui po galimo Rusijos bombardavimo.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez penktadienį pranešė, kad Ispanija pasiruošusi paremti NATO misijjas savo kariais, jei Transatlantinis aljansas nuspręs sustiprinti karinius pajėgumus Rytų Europoje.


Izraelio spauda pranešė, kad anonimu pareikalavęs išlikti aukšto rango Ukrainos diplomatas Haaretz ir Walla žurnalistams teigė, jog Izraelio premjeras Naftali Bennettas po antradienio vizito Maskvoje paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir pasiūlė pasiduoti. Anot šaltinio, Benettas ragino Zelenskį pagalvoti apie karo aukas Ukrainoje ir taip pat paragino nebeprašyti ir nepriimti vakarų tiekiamos ginkluotės Ukrainai. Tuo tarpu žiniasklaidos šaltinis Izraelio premjero kabinete teigė, kad tokios kalbos nepagrįstos, nes Izraelio premjeras neturi ketinimų dalinti rekomendacijas Zelenskiui. 

Vis dėl to tarp Ukrainos ir Izraelio auga įtampa. Kovo 11-ą Izraelyje Ukrainos ambasadorius Jevgenijus Korničiukas per spaudos konferenciją paragino Izraelį atsisakyti dabartinės neutralios pozicijos ir atvirai paremti Ukrainą. Ukrainos ambasadorius Izraelyje taip pat pridūrė, jog premjeras Bennettas vengia palaikyti Ukrainą, nes bijo įžeisti Maskvą. 

Europos Sąjunga ir JAV išreiškė planus oficialiai pakeisti Rusijos prekybinį statusą ir nebetaikyti Rusijai vadinamojo “didžiausio palankumo režimo” (DPR) principo. Tokio statuso panaikinimas JAV ir ES savaime Rusijai įtakos neturėtų, tačiau tai formalus ir simbolinis gestas Pasaulio Prekybos Organizacijos lygiu pareiškiant, kad Rusija nebėra laikoma prekybos partnere. Kitas logiškas ėjimas būtų galimybė rusiškai produkcijai taikyti atskirus, didesnius tarifus. 

Kanada jau anksčiau nustojo taikyti DPR principą Rusijai ir Baltarusijai. Nors ji taip pat paskelbė naftos embargą, tačiau Rusijos produkcijai savo rinkos neužvėrė. Kadangi Kanados atveju įstatymu yra numatytas standartinis tarifas visoms valstybėms, kurioms netaikomas DPR principas, tai automatiškai įvedė 35 procentų tarifą visai rusiškai ir baltarusiškai produkcijai. Primename, kad Europos Sąjunga yra didžiausią Rusijos prekybos partnerė.

Vyšnia ant katastrofiško torto

Kovo 11-ąją, Lietuvai pažymint savo nepriklausomybės atkūrimo dieną, Ukrainos tautai toliau kovojant už savo teisę išlikti, iš Lietuvos seimo tribūnos prabilusi buvusi Aukščiausiosios Tarybos deputatė Zita Šličytė kovojo ne su Kremliumi, ne už Lietuvos laisvę, tačiau prieš “palaidą gyvenimo būdą” ir “cinišką Lietuvos homoseksualizaciją”. Kovo 11-ąją Lietuvai pasveikinti laiko taip pat atrado ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nepaisant to, kad kiekvieną sekundę jo šalį niokoja Kremliaus atsiųsti barbarai. Barbarai, kurie kasdien sprogdina ligonines ir mokyklas, žudo vaikus ir moteris, kurie patys negali paaiškinti, kodėl ten yra ir kodėl tai daro. Už tai paaiškinimą jų barbariškai invazijai turi Rusijos dvasininkija, kuri savo cerkvėse primena, kad Rusijos okupacinė kariuomenė, kaip ir Zita Šličytė, kovoja su homoseksualizuotais ir pasileidusiais vakarais. 

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą