Reikšmingiausi Kovo 10-osios (15-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Situacija Ukrainoje

Ukrainos kariuomenė toliau stabdė okupantų puolimą keliomis kryptimis, gindama Kyjivą, Charkivą, Černihivą ir kt. Mariupolis buvo ginamas iš visų pusių. Pavakario duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos sustabdė agresorius visuose frontuose, tačiau pastarieji stengiasi išlaikyti savo pozicijas.

Užpuolikai mažina puolimo tempą, jų kariai yra demoralizuoti, smarkiai išaugo dezertyrų ir plėšimų skaičius. Okupantai bando atkurti didelių nuostolių patyrusių persigrupuojančių dalinių kovinį efektyvumą ir neatsisako planų blokuoti Kijevą iš Vakarų ir Pietvakarių. Aplink Kijevą vyko įnirtingi mūšiai, okupantai patyrė rimtų nuostolių.

Černihivo srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino balistinių operatyvinių ir taktinių raketų sistemų „Iskander-M“ diviziją.

Per pastarąsias porą dienų naikintuvai ir oro gynybos daliniai sunaikino keturis okupantų lėktuvus „Su-25“ ir du sraigtasparnius.

Pranešta, jog nuo karo pradžios į nelaisvę paimti tūkstančiai okupantų. Tuo tarpu nuo karo pradžios į Ukrainą sugrįžo jau 215 tūkst. žmonių.

Kovo 8 – 9 dienomis atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei 90 proc. apklausoje dalyvavusių ukrainiečių mano, kad Ukraina sugebės atremti Rusijos Federacijos puolimą.

Humanitarinė krizė tęsiasi

Ukrainos sveikatos apsaugos ministras informavo, kad Rusijos teroristai Ukrainoje apšaudė jau 63 ligonines. Šalis neteko penkių sveikatos priežiūros darbuotojų, daugiau nei dešimt buvo sunkiai sužeisti.

Ukrainos Parlamento žmogaus teisių komisarė pranešė, kad nuo karo pradžios buvo nužudytas 71 vaikas, o daugiau nei šimtas vaikų sužeisti.

Popietę Vidaus reikalų ministras pranešė, kad humanitariniai koridoriai veikia tik Sumų regione. Mariupolis toliau išlieka užblokuotas evakuacijai, humanitarinė pagalba neįleidžiama, bombarduojamas miesto centras, žmonės laidojami masiniuose kapuose, nesant galimybės saugiai atsisveikinti su mirusiaisiais. Situacija šiek tiek geresnė aplink Kijevą — yra galimybė evakuoti žmones iš  Bučios, Irpinės, Hostomelio, tačiau padėtis išlieka neaiški.

Užsienio reikalų ministras Dmytrijus Kuleba pareiškė, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergey‘us Lavrovas derybose neturėjo įgaliojimų priimti savarankiškų sprendimų dėl humanitarinių koridorių ir į Antaliją atvyko tik „pasiklausyti“ Ukrainos pusės. Derybų metu S. Lavrovas vadovavosi gerai žinomomis klišėmis, o ne rimtu dalykiniu pokalbiu, pažymėjo D. Kuleba. Tiesa, per spaudos konferenciją Lavrovas patvirtino, jog Rusija subombardavo ligoninę Mariupolyje, nors prieš tai Rusijos krašto apsaugos ministras viešai tą buvo paneigęs. 

Antalijoje įvykusiame susitikime su Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) generaliniu direktoriumi Rafaeliu Grossiu D. Kuleba primygtinai pareikalavo, kad Rusija nedelsiant išvestų karius iš Černobylio ir Zaporižės atominių elektrinių tam, kad būtų išvengta branduolinės nelaimės Europoje.

Tuo tarpu Energetikos ministras pareiškė, kad Ukraina deda visas pastangas, kad kuo greičiau būtų atkurtas elektros tiekimas Černobylio atominei elektrinei, reikalingas joje saugomam panaudotam branduoliniam kurui vėsinti.

Ukraina paprašė įsibrovėlių suteikti koridorių, reikalingą remonto darbų atlikimui, taip pat pakartojo raginimą tarptautinei bendruomenei reaguoti į situaciją Černobylio ir Zaporižės atominėse elektrinėse. Vienas iš siūlymų, siekiant užtikrinti atominių elektrinių saugumą, — į jas siųsti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir TATENA misijas. Tačiau svarbiausia, anot Ukrainos energetikos ministro, yra virš Ukrainos sukurti neskraidymo zoną.

Kovo 10 dienos vakare nacionalinės branduolinės energetikos bendrovės „Energoatom“ spaudos tarnyba pranešė, kad agresoriai, užėmę Zaporižės atominę elektrinę, užminavo Kachovkos rezervuaro, besiribojančio su atomine elektrine, krantus.

Tarptautinė erdvė

Prezidentas Volodymyras Zelenskis informavo Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Borisą Johnsoną ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną apie naujus Rusijos karo nusikaltimus, su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu aptarė gynybinę pagalbą, taikos derybas ir kitus reikalus.

Baltijos šalių sveikatos apsaugos ministrai laišku kreipėsi į Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) dėl Rusijos pašalinimo iš PSO valdymo organų. 

Ketvirtadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu pasikalbėjo su Vladimiru Putinu ir pareikalavo „nedelsiant įvesti paliaubas“.  

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokurorai atvyko į Lenkiją rinkti Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje įrodymų. Tai ketvirtadienį Varšuvoje per bendrą su JAV viceprezidente Kamala Harris spaudos konferenciją pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis savo Twitter paskyroje pasmerkė Rusijos įvykdytą gimdymo namų bombardavimą Ukrainos Mariupolio mieste ir pareikalavo, kad Maskva įleistų humanitarinę pagalbą į šį apgultą miestą. Borrellis rusų įvykdytą gimdymo namų bombardavimą pavadino karo nusikaltimu,  o vėliau kalbėdamas su žurnalistais teigė, jog būtina dirbti dviem kryptimis – darant spaudimą Rusijai diplomatiniais būdais, sankcijomis bei sprendžiant ES energetinės nepriklausomybės klausimus, didinant karinius pajėgumus ir telkiant ekonomiką. 

„Rusijos įvykdytas gimdymo namų apšaudymas yra baisus karo nusikaltimas. Rusijos pajėgų smūgiai iš oro į  gyvenamuosius rajonus ir pagalbą vežančių vilkstinių blokavimas turi būti nedelsiant nutraukti. Dabar reikia saugaus praėjimo“, kalbėjo J. Borrellis, o  kalbėdamas su žurnalistais, pakeliui į ES viršūnių susitikimą jis sakė, jog „Rusija be jokios priežasties vykdo agresyvų karą Ukrainoje. Kiekvienas gali matyti, kas vyksta savo televizoriaus ekranuose. Rusai beatodairiškai bombarduoja Ukrainos piliečius. Šimtai aukų, civilių. Du milijonai pabėgėlių. Ar mes kalti, du milijonai pabėgėlių? Ne, Rusija kariauja taip, kaip Sirijoje, kaip darė Čečėnijoje — bombarduoja ir naikina šalį“. J. Borrellis taip pat pridūrė, kad dar niekada nematė Europos vadovų tokių vieningų. 

Nyderlandų premjeras Markas Rutte teigė, jo tarp Vakarų Europos šalių yra konsensusas, kad jokių pagreitinimų narystei ES būti neturėtų, primindamas, kad tai — procedūra užtrunkanti metais. Toks premjero pareiškimas įsiutino Ukrainos diplomatus ir vienas jų apkaltino Nyderlandų vadovą “žudant Ukrainos viltis.” Vokietijos kancleris Olafas Scholzas taipogi viešai išsakė panašias mintis. 

Progresas dėl Irano branduolinės sutarties sustojo, nepaisant nesenų JAV pareiškimų, jog artėjama prie susitarimo. Rusija pareikalavo, kad sutartimi Iranas būtų atleistas nuo bet kokių sankcijų prekybos su Rusija atžvilgiu, kitos derybų šalys su tokiu reikalavimu sutikti negalėjo. 

Jungtinė Karalystė pritaikė sankcijas dar septyniems oligarchams, kurių turto vertė siekia apie 15 mlrd. svarų. Sankcijos pritaikytos „Chelsea“ futbolo klubo savininkui Romanui Abramovičiui, VTB banko pirmininkui Andrey’ui Kostinui, vienam iš „Gazpromo“ vadovų Aleksey’ui Mileriui, „Transfet“ įmonės prezidentui Nikolay’ui Tokarevui ir Dmitrijui Lebedevui – Rusijos banko valdybos pirmininkui. 

Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai susitiko Turkijoje, tačiau susitikimas nedavė jokių rezultatų. „Politico“ žiniomis, derybas aktyviai sekė ir buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kurio politika atvedė Vokietiją į beprecedentę priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių. Tiesa, šįsyk, bent jau „Politico“ žiniomis, G. Schroederis derybas sekė drauge su vienu iš Ukrainos delagacijos diplomatų. Taipogi „Politico“ šaltiniai teigia, kad jis ketvirtadienį lankėsi ir Maskvoje su tikslu įkalbėti Vladimirą Putiną pradėti dialogą su Ukraina. Vokietijos vyriausybė teigė apie tokį vizitą nežinojusi.

Vyšnia ant katastrofiško torto

Po Versalyje vykusio ES lyderių susitikimo Gitanas Nausėda teigė, jog siekia sutarti dėl „bendro teksto”, kuris “nedviprasmiškai” apibrėžtų Ukrainos narystės ES perspektyvas. Taipogi Facebook anketoje pasidalino džiaugsmu, kad Ukraina pradeda savo integracijos ES kelią. Tokių naujienų sulaukė Lietuvos žmonės. Tuo tarpu dauguma kitų ES valstybių žmonių sulaukė kitokių naujienų – nedviprasmiškų atsakymų, kad Ukrainos prezidento prašyta išimtis greitam narystės suteikimui ES tikrai nebus įgyvendinta. 

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą