Reikšmingiausi balandžio 5-osios (41-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Reikšmingiausi balandžio 5-osios (41-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Antradienį okupantai ir toliau vykdė ginkluotą agresiją prieš Ukrainą – anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo, tęsdami apšaudymus ir naikindami gyvenamuosius rajonus bei infrastruktūrą, okupantai toliau blokavo Charkivą, taip pat stengėsi atkurti tiltą Iziumo mieste, kad pagerintų kariuomenės judėjimą per Doneco (Siversky Donets) upę, toliau brutaliai niokojo Mariupolį. Vien Charkivas per 24 valandas įvairia ilgojo nuotolio ginkluote buvo atakuotas 54 kartus.

Rusija pergrupuoja savo pajėgas, kad galėtų pradėti puolimą Ukrainos Rytuose, siekiant visiškai kontroliuoti Donecko ir Luhansko sričių teritoriją. Anot britų žvalgybos, daugeliui Rusijos dalinių, besitraukiančių iš Šiaurės Ukrainos, greičiausiai reikės papildyti atsargas ir gerokai atsinaujinti tam, kad juos būtų galima „permesti“ operacijoms Rytų Ukrainoje.

Britų žvalgybos duomenimis, Ukrainos pajėgos susigrąžino pagrindines vietoves Ukrainos Šiaurėje, privertė Rusijos pajėgas trauktis iš teritorijų aplink Černihivą ir į Šiaurę nuo Kyjivo, ir tokiu būdu sutrukdė okupantams siekti savo tikslų. Tikėtina, kad kai kuriose naujai atkovotų regionų dalyse tęsis lokalios kovos, tačiau šią savaitę jų gerokai sumažės, nes likusios Rusijos pajėgos atsitraukia.

Anot Generalinio štabo, Rusijos oro pajėgos palieka Baltarusiją ir persikelia į Rusijos aerodromus prie sienos su Ukraina. Baltarusijos teritorijoje buvo pastebėtos Gomelio, Jelsko ir Mozyro geležinkelio stočių kryptimis judančios ginklų ir karinės technikos vilkstinės, skirtos krovimui į traukinius.

Pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę okupantai toliau terorizavo ir baugino vietos gyventojus, vykdė plėšimus, vagystes, grobimus ir kitus karo nusikaltimus. Situacija iš okupantų atkovotose teritorijose – tragiška, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui žiaurumas – sunkiai suvokiamas, tęsiasi nusikaltimų fiksavimas ir įkalčių rinkimas.

Okupantų nuostoliai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo antradienio duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 150 lėktuvų, 134 sraigtasparnius ir maždaug 18,5 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 656 tankai, 1858 šarvuočiai, 332 artilerijos sistemos, 107 raketų paleidimo sistemos, 55 oro gynybos sistemos, 1322 motorinės transporto priemonės, 7 laivai, 94 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad Rusijos karinė vadovybė patirtus karininkų nuostolius be kitų būdų bando kompensuoti, pasitelkdama aukštųjų karinių mokyklų karininkus. Turimais duomenimis, Sankt Peterburge esanti karo akademija skubiai rengia karininkus perimti pareigas kariniuose daliniuose.

Anot Generalinio štabo, okupantai turi didelių problemų dėl kovinių ir paramos dalinių komplektavimo, karinis personalas yra demoralizuotas, dėl ko padaugėjo dezertyrų ir atsisakymų dalyvauti kare Ukrainos teritorijoje.

Okupantų nusikaltimai

Pranešta, kad mūšyje dėl Mala Rohanės kaimo Charkivo srityje rusų okupantai panaudojo baltojo fosforo ir termobarinius ginklus.

Išlaisvinant naujas teritorijas, randama vis daugiau karo nusikaltimų įrodymų. Ukrainos parlamento – Aukščiausiosios Rados – Žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denisova pranešė apie siaubingus seksualinės prievartos nusikaltimus Charkivo srityje ir pridūrė, kad seksualinė prievarta yra vienas iš karo nusikaltimų, uždraustų Ženevos konvencijos 27 straipsniu.

Daugiau nei savaitę vienas rusų karys prievartavo 29 metų moterį, slaugančią savo motiną. Po savaitės prievartos, rusas pasiūlė moterį „evakuoti į saugią vietą“ ir išpažino jai „meilę“. Kai buvo atstumtas, jis prie moters akių nušovė jos mamą. Moteriai pavyko pabėgti, šiuo metu jai taikoma reabilitacija, sakė L. Denisova.

Netoli Charkivo esančiame Mala Rohanės kaime, grasindamas ginklu, rusų karys kelis kartus išprievartavo 31 metų moterį. Ji slapstėsi vietinėje mokykloje su penkerių metų dukra, mama, seserimi, broliu ir kitais vietos gyventojais. „Rašistas, laikydamas ginklą jai prie galvos, ne kartą […] prievartavo moterį, sakydamas, kad ji jam primena merginą, su kuria ėjo į mokyklą“. Būtinoji medicinos pagalba moteriai buvo suteikta tik kaimą išvadavus iš okupantų.

„Kreipiuosi į Jungtinių Tautų komisiją žmogaus teisių pažeidimams Rusijos karinės invazijos į Ukrainą metu tirti ir į ESBO šalių pagal Maskvos mechanizmą įsteigtą ekspertų misiją, kad būtų atsižvelgta į šiuos karo nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje“, sakė ombudsmenė L. Denisova.

Ukrainos vyriausybė taip pat parengė seksualinės prievartos aukoms skirtas gaires, kurios suteikia galimybę perduoti pranešimus apie karo nusikaltimus Tarptautiniam baudžiamajam teismui Hagoje.

L. Denisovos teigimu, neseniai iš Rusijos nelaisvės paleistos Ukrainos karės buvo kankinamos ir su jomis elgiamasi „netinkamai“, įskaitant nuolatinį tardymą, siekiant palaužti psichologiškai. Anot ombudsmenės, dalis karo belaisvių buvo priverstos dalyvauti propagandinių reportažų filmavime. L. Denisova pažymėjo, jog tokiais Rusijos veiksmais pažeistas Ženevos konvencijos 13 straipsnis, akcentuojantis humanišką elgesį su karo belaisviais.

Ukrainos saugumo tarnyba perėmė Rusijos pajėgų pranešimus, liudijančius apie vadų duodamus baudžiamuosius įsakymus savo kariams šaudyti į civilius Ukrainoje, socialiniame tinkle Facebook pranešė saugumo spaudos tarnyba.

Ukrainos saugumo tarnyba taip pat informavo, kad Rusija Mariupolyje ruošia stambaus masto provokaciją, siekdama apkaltinti Ukrainą. Anot saugumo, propagandistai jau sukūrė melagienų scenarijus – į informacinę erdvę aktyviai „mėtomos“ melagienos apie tariamus Ukrainos gynėjų nusikaltimus Mariupolyje. Turimais duomenimis, okupantai planuoja į vieną vietą surinkti Mariupolio gyventojų kūnus ir parodyti juos kaip masines Ukrainos kariuomenės aukas. Šiuo tikslu pastaruoju metu pasklido melaginga informacija, kad ukrainiečiai civiliai naudojami kaip gyvieji skydai, nurodė Ukrainos saugumo tarnyba.

Charkivo ekoparko įkūrėjo Oleksandro Feldmano teigimu, parkas buvo sunaikintas per apšaudymą, taigi, stambūs gyvūnai greičiausiai bus užmigdyti, nes nėra galimybės jų evakuoti ar transportuoti. „Ekoparko nebėra, po vakarykščio apšaudymo galiu pasakyti, kad parkas beveik visiškai sunaikintas. Buvo sunaikinti gyvūnų narvai, sunaikinta visa infrastruktūra, bet tigrai ir liūtai per stebuklą išgyveno. Jų narvai buvo smarkiai apgadinti, ir bet kurią akimirką jie gali išeiti į lauką. Pastatas, kuriame gyvena lokiai, yra siaubingos būklės. Šiandien turėsime apsispręsti. Iki vakaro turime nuspręsti, ar kiekvieną [gyvūną] nužudyti, užmigdyti, ar perkelti. Nėra kitos vietos, kur galėtume juos nuvežti. Jei sugalvosime, gal pavyks kai kuriuos iš jų išgelbėti, gal jaunuosius jaguarus ar panteras. Tačiau visi suaugę gyvūnai greičiausiai bus numarinti“, sakė jis.

Tarptautinė erdvė

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šią savaitę kartu su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu vyks į Kyjivą, antradienį pranešė jos atstovas spaudai.

Europos Komisijos iniciatyva inicijuotas dar vienas – jau penktas – sankcijų Rusijai paketo siūlymas. Apie tai savo socialinio tinklo Facebook paskyroje pranešė komisaras Virginijus Sinkevičius.

  • Pirma, uždraudžiamas anglies, cemento, trąšų, stiklo, gumos gaminių, jūros gėrybių ir alkoholinių gėrimų importas iš Rusijos. Rusijai tai kainuos 9,5 mlrd. eurų per metus.
  • Antra, uždaromi ES jūrų uostai Rusijos ir jos valdomiems laivams bei keliai ir geležinkeliai. Išlieka kelios išimtys: bus galima gabenti kai kurias žaliavas, žemės ūkio produkciją, humanitarinę pagalbą, o sausumos keliais – pašto siuntas ir medikamentus. Išlieka ir Kaliningrado tranzitas.
  • Trečia, finansinės sankcijos bus taikomos dar keturiems Rusijos bankams, įskaitant ir antrą didžiausią Rusijos banką VTB.
  • Ketvirta, draudžiamas mechanizmų, elektronikos priemonių, transporto sektoriuje naudojamų technologijų, kurios dar nebuvo įtrauktos į ankstesnius sankcijų paketus, eksportas į Rusiją.
  • Penkta – papildomos priemonės, padėsiančios susistiprinti ankstesnių sankcijų veikimą, ir naujos pavardės bei pavadinimai individualių sankcijų sąrašuose.

Šiems siūlymams turi pritarti ES valstybių narių atstovai.

ES antradienį paskelbė grupę prie Bendrijos institucijų dirbančių Rusijos diplomatų nepageidaujamais asmenimis, todėl jie gali būti išsiųsti iš Belgijos. „Nusprendžiau keletą Rusijos Federacijos nuolatinės misijos prie ES pareigūnų paskelbti persona non grata dėl to, kad jie vykdo veiklą, prieštaraujančią jų diplomatiniam statusui“, spaudos konferencijoje sakė ES užsienio politikos vadovas J. Borrellis. Vėliau antradienį ir Slovėnijos vyriausybė pranešė, kad išsiunčia 33 Rusijos diplomatus.

Prie kitų ES šalių, dėl karo Ukrainoje išsiuntusių Rusijos diplomatus, antradienį taip pat prisidėjo Ispanija, Italija, Danija ir Švedija. Bendrai per pastarąsias dvi dienas išsiųsta daugiau nei 140 rusų diplomatų.

Kremlius antradienį daugelio Europos šalių vykdomą masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą pavadino „trumparegišku žingsniu“, kuris tik apsunkins bendravimą. „Diplomatinio bendravimo galimybių siaurinimas tokiomis precedento neturinčiomis krizės sąlygomis yra trumparegiškas žingsnis, kuris dar labiau apsunkins mūsų bendravimą, būtiną ieškant sprendinio“, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. 

Šiaurės ir Baltijos valstybės (NB8) antradienį išplatino bendrą pareiškimą JT Saugumo Tarybai, kuriame pasmerkė Rusijos Ukrainoje vykdomus žiaurius nusikaltimus prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą. Pareiškime akcentuojama, kad Rusija, su bendrininkės Baltarusijos pagalba, ne tik toliau renkasi ignoruoti tarptautinės bendruomenės, JT Generalinio sekretoriaus ir Tarptautinio teisingumo teismo raginimą nutraukti karo veiksmus, tačiau tęsia itin brutalių žmogaus teisių pažeidimų seriją, įskaitant siaubingas masines žudynes, kankinimą ir seksualinį smurtą prieš civilius gyventojus, neteisėtus sulaikymus, prievartinius „dingimus“ ir deportacijas į Rusiją.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė nuogąstaujantis, kad Rusijos kariuomenės okupuotose Ukrainos vietovėse gali būti aptikta dar daugiau žiaurumų. „Kai jie išves, ir jei išves kariuomenę, ir Ukrainos kariuomenė perims teritorijas, bijau, kad ji pamatys daugiau masinių kapaviečių, daugiau žiaurumų ir daugiau karo nusikaltimų“, sakė jis per spaudos konferenciją.

Po žiaurumų Bučos mieste JAV dar šią savaitę ketina paskelbti apie naujas sankcijas Rusijai. Šiuo metu derinami veiksmai su sąjungininkėmis ir šalimis partnerėmis, pirmadienį Baltuosiuose rūmuose sakė prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas. Tačiau jis neįvardijo detalių apie planuojamas ar svarstomas naujas baudžiamąsias priemones. 

Jungtinės Valstijos nuo antradienio nebeleis Maskvai atlikti mokėjimų iš amerikiečių bankuose esančių lėšų. „Šiandien yra galutinis terminas, per kurį Rusija turi sumokėti už dar vieną įsipareigojimą. Nuo šiandien JAV iždas neleis apmokėti jokių skolų JAV doleriais iš Rusijos vyriausybės sąskaitų JAV finansų institucijose“, naujienų agentūrai AFP teigė iždo atstovas.

Prancūzijos prokurorai antradienį pranešė, kad inicijavo tris tyrimus dėl įtariamų karo nusikaltimų prieš Prancūzijos piliečius Ukrainoje. Anot prokurorų, įtariami nusikaltimai įvykdyti Mariupolio, Hostomelio ir Černihivo miestuose. Šalyje prieš tai jau inicijuotas tyrimas dėl prancūzų – airių kilmės kanalo Fox News operatoriaus Pierre’o Zakrewskio žūties netoli Kyjivo, kuris buvo nušautas, kuomet dirbo, nušviesdamas karą.

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą