Pirmadienį okupantai ir toliau vykdė ginkluotą agresiją prieš Ukrainą – naktį tęsėsi Rytinės Donecko srities apšaudymai, ankstų rytą šalies Pietuose esančiuose Chersono, Odesos ir Mykolaivo miestuose buvo girdėti sprogimai, o Rytuose aidėjo oro antskrydžio sirenos. Naktį Charkivo gyvenamieji ir pramoniniai rajonai nuo raketų ir artilerijos smūgių nukentėjo daugiau nei 50 kartų.
Ukrainos gynybos ministerijos atstovo spaudai Oleksandro Motuzianyko teigimu, „pagrindinis rusų dėmesys – pasiruošimas puolamųjų operacijų atnaujinimui, siekiant apsupti Ukrainos kariuomenę ir užgrobti Charkivo miestą“. Anot jo, agresoriai stiprina savo grupes iš vakarinių ir pietinių karinių rajonų Slobožansko ir Donecko operatyviniuose rajonuose. Tai jie daro tiek siųsdami karius iš kitų karinių apygardų, tiek įtraukdami mobilizacinio rezervo dalinius. Rusijos kariuomenė taip pat planuoja logistikos maršrutus, ruošia amunicijos, raketų ir degalų atsargas bei medicinos įstaigas, kuriose būtų galima priimti daug sužeistų karių, sakė gynybos ministerijos atstovas.
Anot britų gynybos žvalgybos, Rusijos pajėgos toliau konsoliduojasi ir persitvarko, perorientuodamos puolimą į Donbaso regioną Ukrainos Rytuose. Į teritoriją perkeliami kariai, įskaitant samdinius iš privačios karinės grupuotės „Wagner“. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas informavo, kad priešo vadovybė, siekdama pasirengti puolimui Rytų Ukrainoje, dislokuoja puolamąsias grupes ir tobulina valdymo sistemą – okupacinės pajėgos šiuo metu persigrupuoja ir bando pagerinti taktinę situaciją kai kuriose Ukrainos pietinės dalies srityse, t. y., ir toliau formuoja bei perkelia papildomus dalinius.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas taip pat informavo, jog Rusijos karinė – politinė vadovybė inicijavo slaptą atsargos karių mobilizavimo operaciją, per kurią tikimasi užverbuoti 60 tūkst. karių. Mobilizacija skirta eiliniams, puskarininkiams ir karininkams. Renkantis kandidatus, pirmenybė teikiama jau turintiems kovinės patirties. Pagrindinė atsargos karių motyvacija išlieka pinigai. Be to, Rusijoje paplitusi nuomonė, kad karo su Ukraina dalyviai gali pagerinti savo finansinę padėtį vadinamaisiais „trofėjais“, t. y., marodieriavimu ir plėšimais.
Anot Generalinio štabo, okupantai taip pat stengiasi atkurti nuostolius, toliau iš ilgalaikių saugyklų „traukdami“ pasenusią techniką – dalis jos bazėse ir sandėliuose buvo saugoma daugiau nei 30 metų.
Britų karinė žvalgyba pranešė, kad Mariupolyje tęsėsi įnirtingi mūšiai, Rusijos pajėgoms bandant užimti uostamiestį – Mariupolis ir toliau buvo intensyviai ir beatodairiškai atakuojamas, tačiau Ukrainos pajėgos išlaikė atkaklų pasipriešinimą ir centrinių miesto sričių kontrolę. Britų žvalgybos teigimu, Mariupolis beveik neabejotinai yra pagrindinis Rusijos invazijos tikslas, nes miesto kontrolė užtikrintų sausumos koridorių iš Rusijos į okupuotą Krymo teritoriją.
Rusijos karinės jūrų pajėgos taip pat toliau tęsė nuotolinę Ukrainos pakrantės blokadą Juodojoje ir Azovo jūroje. Anot britų žvalgybos, minos Juodojoje jūroje kelia rimtą pavojų jūrinei veiklai. Nors šių minų kilmė lieka neaiški, jos beveik neabejotinai yra susiję su Rusijos karinio jūrų laivyno veikla, o taip pat parodo, kaip Rusijos invazija į Ukrainą veikia neutralius ir civilinius interesus, pranešė britų žvalgyba.
Pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę okupantai toliau terorizavo ir baugino vietos gyventojus, vykdė plėšimus, vagystes, grobimus ir kitus karo nusikaltimus. Situacija iš okupantų atkovotose teritorijose – tragiška, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui žiaurumas – sunkiai suvokiamas.
Britų žvalgybos tarnybos MI6 vadovas Richardas Moore’as socialiniame tinkle Twitter nurodė, kad Vladimiro Putino įsiveržimo į Ukrainą planuose buvo ir egzekucijos, kurias turėjo vykdyti rusų kariai ir žvalgybos tarnybų darbuotojai.
Tuo tarpu Rusijos valstybinė propagandos priemonė RIA paskelbė straipsnį pavadinimu „Ką Rusija turi daryti su Ukraina“, kuriame atskleidžiamas detalus Ukrainos valstybės likvidavimo planas. Straipsnyje atvirai pateisinamas etnocido poreikis, kalbama jau nebe apie „denacifikaciją“, o apie „deukrainizaciją“ ir „deeuropeizaciją“, teigiama, jog ginklus paėmę „naciai“ turi būti masiškai žudomi, jog dauguma Ukrainos žmonių yra „pasyvūs naciai“, „nacių įgalintojai“ ir „turi būti nubausti“, kalbama apie „ideologines represijas“ per cenzūrą politikoje, kultūroje, švietime ir kt.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pirmadienio duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 147 lėktuvus, 134 sraigtasparnius ir maždaug 18,3 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 647 tankai, 1844 šarvuočiai, 330 artilerijos sistemų, 107 raketų paleidimo sistemos, 54 oro gynybos sistemos, 1273 motorinės transporto priemonės, 7 laivai, 92 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Rusijos pajėgos ir toliau patiria gyvosios jėgos ir karinės technikos nuostolių. Charkivo miesto teritorijoje dėl sėkmingų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmų didelių nuostolių patyrė 59-ojo tankų pulko motorizuota pėstininkų kuopa. Nustatyta, kad šio padalinio nuostoliai siekė beveik 80 proc. personalo, informavo Generalinis štabas.
Generalinio štabo ankstaus pirmadienio ryto duomenimis, per pastarąsias 24 valandas Donecko ir Luhansko srityse Ukrainos ginkluotosios pajėgos atmušė septynias okupantų atakas – sunaikinti du šarvuočiai, 43 transporto priemonės ir minosvaidis, žuvo įsiveržusioms pajėgoms priklausęs ekipažas. Ukrainos oro pajėgos per 24 valandas pataikė į šešis oro taikinius: tris orlaivius, vieną sraigtasparnį ir dvi sparnuotąsias raketas.
Ukrainos karinių oro pajėgų orlaiviai ir toliau vykdė raketų ir bombų atakas į vietas, kur buvo telkiami Rusijos kariai, karinės technikos vilkstines ir logistikos centrus, o naikintuvai trukdė agresorių oro pajėgų veiklai ir suteikė priedangą smogiamosioms grupėms bei oro atakoms.
Ukrainos kariuomenė atmušė priešą Žitomyro regione, ir šiuo metu ten Rusijos kariuomenės nėra. Tai socialiniame tinkle Telegram pranešė Žitomyro regiono karinės administracijos vadovas. Anot jo, pasitraukdami rusai paliko ne tik karinę techniką, bet ir „savo pėdsaką“, užminuodami taikių gyventojų namus.
Humanitarinė situacija
Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios į Ukrainą grįžo apie 537 tūkst. piliečių, pranešė Valstybės sienos tarnyba. „Per pastarąją savaitę Ukrainą paliko 144 tūkst. žmonių. Į Ukrainą atvyko apie 88 tūkst. Apskritai, nuo Rusijos Federacijos atviros agresijos pradžios į Ukrainą grįžo apie 537 tūkst. mūsų tautiečių“, sakoma Vidaus reikalų ministerijos Telegram pranešime su nuoroda į Valstybės sienos tarnybos duomenis.
Nauji Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto bandymai pasiekti apgultą Mariupolį pirmadienį vėl žlugo, CNN sakė atstovas spaudai. „Dėl saugumo sąlygų mūsų komandai šiandien nepavyko pasiekti Mariupolio“, teigiama pranešime. Komanda jau nuo šeštadienio bando patekti į miestą, kad suteiktų reikalingą humanitarinę pagalbą ir palengvintų civilių, įstrigusių mieste, kuris buvo pagrindinis Rusijos bombardavimo taikinys, evakuaciją.
Anot Mariupolio mero, okupantai stabdo visus Ukrainos bandymus pristatyti humanitarinę pagalbą, o kartais ją pavagia ir vėliau išdalija tariamai savo vardu. Jo teigimu, mieste liko apie 130 tūkst. civilių. „Priešas sunaikino visus mūsų miesto autobusus. Iš pradžių jų buvo 150, vėliau – 100, paskui – 50, o dabar – nulis. Viskas sunaikinta. Nuo kovo 13 dienos mums pavyko atidaryti [humanitarinį] koridorių net nesant paliaubų, kad bent jau asmeniniais automobiliais važinėjantys žmonės galėtų išvykti iš miesto ir nuvykti į Berdianską. Šiandien šis maršrutas vis dar veikia, bet su pertraukomis. Koridorius nuo Berdiansko iki Zaporižės taip pat veikia, bet su dideliais sunkumais“, sakė meras.
Chersono miesto tarybos spaudos tarnybos teigimu, Rusijos okupuotame mieste baigiasi maisto, vaistų ir degalų atsargos. „Niekas negali išvažiuoti. Niekas negali įvažiuoti. Baigiasi miltai duonai gaminti, kyla problemų dėl vaistų ir kuro atsargų. Nustojo veikti verslai, daug žmonių prarado darbus. Tačiau vietos valdžia padeda žmonėms, kurie negali nusipirkti maisto. Chersono piliečiai palaiko vieni kitus, organizuoja savitarpio pagalbos centrus, išeina valyti nuolaužų ir tvarkyti miesto“, teigiama pranešime. Miesto valdžia pranešė, kad rusų kariai veržiasi į žmonių namus ir grobia visuomenės veikėjus, šventikus ir net miesto teatro direktorių. Okupantai taip pat bando išvaikyti Ukrainai palaikyti skirtus mitingus.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas neturi galimybės susisiekti su į nelaisvę paimtais Ukrainos kariais, interviu Ukrainska Pravda sakė organizacijos atstovas Kyjive Gerardas Pontrandolfis. „Gavome [kalinių] sąrašus, kurie pagal tarptautinę humanitarinę teisę yra privalomi. Mes norime, kad šie žmonės būtų prieinami. Ir padarėme tam tikrą pažangą. Bet jei paklausite, ar turime prieigą prie abiejų pusių – ne. Jie [karo belaisviai ukrainiečiai]yra žmonės, ir mes turime turėti galimybę juos aplankyti. Siųsti man popieriaus lapus su jų vardais yra gera pradžia, bet to nepakanka“, sakė jis. Ukrainska Pravda taip pat informavo, kad humanitarinė Raudonojo kryžiaus organizacija karą Ukrainoje ir toliau vadina „konfliktu“.
Tarptautinė erdvė
Kremlius pirmadienį atmetė kaltinimus, kad Rusijos pajėgos atsakingos už civilių žudynes netoli Kyjivo ir pareiškė, kad Ukrainos pajėgų išvaduotose teritorijose padarytos lavonų nuotraukos yra „klastotės“.
Rusijos prezidentas pirmadienį pasveikino Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, kurio partija per rinkimus užsitikrino ketvirtąją kadenciją valdžioje, ir išreiškė viltį toliau plėtoti dvišalius ryšius, pranešė Kremlius. „Rusijos valstybės vadovas išreiškė įsitikinimą, kad nepaisant sudėtingos tarptautinės padėties, tolesnė dvišalių partnerystės ryšių plėtra visiškai atitinka Rusijos ir Vengrijos žmonių interesus“, sakoma pranešime.
Europos Sąjunga pirmadienį pranešė skubiai svarstanti naujas sankcijas Rusijai ir pasmerkė rusų karių įvykdytus žiaurumus okupuotuose Ukrainos miestuose. ES „skubiai tęs darbą dėl tolesnių sankcijų Rusijai“, Bendrijos vardu paskelbtame pareiškime nurodė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. J. Borrellio pranešime sakoma, kad ES „griežčiausiais įmanomais terminais smerkia“ žiaurumus, vykdytus Rusijos pajėgų okupuotuose Ukrainos miestuose. Viename jų, Kyjivo Šiaurės Vakarų priemiestyje Bučoje, buvo rasta daug lavonų surištomis rankomis. „Žudynės Bučos mieste ir kituose Ukrainos miestuose bus įrašytos į Europos teritorijoje įvykdytų žiaurumų sąrašą“, pabrėžė J. Borrellis. Pranešime pabrėžiama, kad ES teiks pagalbą Ukrainos prokurorams, „sutelktą į karo nusikaltimų įrodymų rinkimą ir išsaugojimą“, taip pat palaikys tyrimus, pradėtus Tarptautinio baudžiamojo teismo ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarės.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, kad ES yra pasirengusi nusiųsti į Ukrainą tyrėjų grupę, kuri surinktų įrodymus apie galimus karo nusikaltimus. „ES yra pasirengusi sustiprinti šias pastangas, siųsdama tyrimo grupes į vietą, kad padėtų Ukrainos prokuratūrai. Eurojustas ir Europolas yra pasirengę padėti“, sakė U. von der Leyen.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pirmadienį sakė matąs galimo genocido Ukrainoje požymių, paaiškėjus, kad rusų pajėgos įvykdė žiaurių nusikaltimų prieš civilius ukrainiečius šalia Kyjivo. „Padarysime viską, kad tie, kas įvykdė šiuos karo nusikaltimus, neliktų nenubausti ir stotų prieš teismus… Už šiuos nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir, kodėl gi nepasakius, genocidą“, kalbėjo jis. „Neteisėta Putino agresija sugrąžino karą prie ES vartų“, sakė Ispanijos premjeras per ekonomikos forumą Madride. P. Sanchezas vienas pirmųjų tarp ES lyderių pavadino Rusijos veiksmus Ukrainoje genocidu.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pirmadienį paragino atlikti tarptautinį tyrimą dėl rusų pajėgų įvykdyto genocido Ukrainoje, įskaitant Bučos miestelį. „Šios kruvinos žudynės, įvykdytos rusų, rusų karių, nusipelno būti vadinamos tuo, kas yra. Tai – genocidas, ir už jį privalu teisti“, reporteriams sakė M. Morawieckis. „Štai kodėl siūlome tarptautinę komisiją šiam genocido nusikaltimui ištirti. [Tokia komisija] būtina, jei norime sužinoti tiesą apie Rusijos fašistinių nusikaltimų mastą“, pabrėžė jis. M. Morawieckis taip pat paragino Vakarus paskelbti naujų sankcijų Rusijai ir lygino jos prezidentą su praeities diktatoriais. „Būtinos aiškios ir ryžtingos sankcijos. Šios sankcijos neveikia“, sakė jis.
Lenkijos premjeras taip pat kreipėsi į Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną – „kiek kartų jūs derėjotės su Putinu ir ką pasiekėte? Mes nediskutuojame, mes nesiderame su nusikaltėliais. Su nusikaltėliais reikia kovoti“, sakė jis. Kreipdamasis į Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, M. Morawieckis sakė: „Berlyne šiandien reiktų klausytis ne vokiečių verslo lyderių balsų, ne vokiečių milijardierių, kurie tikriausiai kliudo jums imtis veiksmų, o nekaltų moterų ir vaikų balsų“.
Tuo tarpu buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį teisino 2008 metų sprendimą neleisti Ukrainai iškart įstoti į NATO ir, Rusijos invazijai temdant jos 16 vadovavimo metų palikimą, atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kritiką. Trumpame pareiškime, kurį paskelbė atstovė, A. Merkel sakė, kad ir dabar neatsižada savo sprendimų dėl 2008 metų NATO viršūnių susitikimo Bukarešte. „Dėl žiaurių nusikaltimų, atskleistų Bučoje ir kitose Ukrainos vietose, buvusi kanclerė visiškai remia visas vyriausybės ir tarptautinės bendrijos pastangas palaikyti Ukrainą ir nutraukti Rusijos barbariškumą bei karą prieš Ukrainą“, pridūrė atstovė. Vokietija laikėsi pozicijos, kad Ukrainai 2008 metais buvo per anksti stoti į NATO, nes tuo metu nebuvo įvykdytos politinės sąlygos.
Lietuvos Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė, kad „Lietuvos vyriausybė, reaguodama į besitęsiančią Rusijos agresiją prieš suverenią Ukrainą ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytus žiaurumus įvairiuose okupuotose Ukrainos miestuose, įskaitant kraupias žudynes Bučoje […], priėmė sprendimą pažeminti diplomatinio atstovavimo lygį – Rusijos Federacijos ambasadorius privalės išvykti iš Lietuvos“. Jo teigimu, Lietuvos ambasadorius Maskvoje į Lietuvą grįš artimiausiu metu. „Apie šiuos sprendimus informavome savo ES ir NATO partnerius, bet pakvietėme padaryti tą patį. Lietuvos vyriausybė, atsižvelgdama į bendrą nekonstruktyvų diplomatinės tarnybos vaidmenį agresijos prieš Ukrainą atžvilgiu, uždaro generalinį konsulatą Klaipėdoje“, pridūrė užsienio reikalų ministras.
Latvijos dujų tiekėjas „Latvijas Gāze“ pranešė, kad už tiekiamas dujas svarsto su Rusijos „Gazprom“ atsiskaityti rubliais, o dabar dujų nepumpuoja dėl itin aukštų dujų kainų.
