Praeitą savaitę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniam štabui paskelbus, kad prasidėjo „naujas karo etapas“, Rusijos pajėgos tęsia ginkluotą agresiją šalies Rytuose ir Pietuose, didindamos puolimo operacijos tempą.
Devintąją karo prieš Ukrainą savaitę okupantų pajėgos tęsė puolimo operacijas Rytų operatyvinėje zonoje, siekdamos perimti Donecko ir Luhansko sričių teritorijos kontrolę ir suformuoti sausumos kelią į okupuotą Krymą.
Donbaso kontrolę siekiančios perimti agresorių pajėgos šią savaitę pasiekė keletą taktinių laimėjimų, prasiverždamos gilyn į Ukrainos Rytus ir užimdamos kelis kaimus, tačiau kitur okupantų puolamosios operacijos išlieka nesėkmingos.
Devintąją karo savaitę Mariupolio gynėjai ir toliau didvyriškai laikėsi, nors dar prieš savaitę buvo pripažinę, jog išsilaikyti gali nebent dar kelias dienas ar net valandas – prie „Azovstal“ plieno gamyklos tęsiasi gatvių mūšiai.
Nepaisant Vladimiro Putino praeitos savaitės pareiškimo, jog okupantai „Azovstal“ gamyklos, kurioje įsikūrę Mariupolio gynėjai, o rūsiuose nuo bombardavimo slepiasi civiliai, nebeatakuos ir vietoj to imsis šio komplekso blokados, intensyvūs apšaudymai tęsiasi – per vieną naktį buvo surengti net 35 antskrydžiai, kurių metu kilo gaisras viename iš gamyklos cechų. Kaip pranešė Azovo pulkas, didžiausia žala buvo padaryta civiliams, kurie po apšaudymų buvo įkalinti po griuvėsiais.
Britų žvalgybos duomenimis, Ukraina išlaiko didelę dalį savo oro erdvės kontrolės – Rusijai nepavyko sunaikinti Ukrainos oro pajėgų ar nuslopinti oro gynybos. Ukraina ir toliau kelia pavojų Rusijos aviacijai, tuo tarpu Rusijos oro veikla, visų pirma, yra nukreipta į Pietų ir Rytų Ukrainą, teikiant paramą sausumos pajėgoms. Anot britų žvalgybos, Rusija turi labai ribotas oro patekimo į Ukrainos Šiaurę ir Vakarus galimybes.
Okupantai toliau taikosi į Ukrainos gynybos kompleksą, logistikos infrastruktūrą ir miestų gyvenamuosius rajonus. Rusijos pajėgos ir toliau naudoja tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamus ginklus. Šalis agresorė į Ukrainos teritoriją iš oro, sausumos ir jūros jau paleido daugiau nei 1,3 tūkst. raketų. Ukrainos gynybos viceministrės teigimu, Rusijos raketų atsargos jau sumažėjo daugiau nei perpus.
Rusijos pajėgoms kare prieš Ukrainą ir toliau patiriant didelių nuostolių, jos imasi priemonių savo praradimams papildyti, visų pirma, gabendamos techniką iš sandėlių ir karinių bazių. Technikos gabenimas į Ukrainos teritoriją dažniausiai vykdomas geležinkeliu.
Pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę okupantai toliau terorizuoja ir baugina vietos gyventojus, vykdo plėšimus, vagystes, grobimus ir kitus karo nusikaltimus.
Po to, kai pastaruoju metu kilo neramumai Uždniestrėje, Ukrainos gynybos viceministras pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi panaudoti šią nuo Moldovos atsiskyrusią teritoriją savo tikslams, puldama Ukrainą arba Moldovą.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo balandžio 27 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 185 lėktuvus, 155 sraigtasparnius ir maždaug 22,4 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 939 tankai, 2342 šarvuočiai, 421 artilerijos sistema, 149 raketų paleidimo sistemos, 71 oro gynybos sistema, 1666 motorinės transporto priemonės, 8 laivai, 207 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Antradienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė smogusios Rusijos pozicijoms Gyvačių saloje, kuri išgarsėjo, kuomet joje dislokuoti Ukrainos pasieniečiai pasiuntė rusų karinį laivą ten, kur jis galiausiai ir atsidūrė. Pranešime teigiama, kad buvo smogta kontrolės punktui ir priešlėktuvinei sistemai, o tikslūs priešo nuostoliai – tikslinami.
Pirmadienį Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Briansko mieste dega kuro sandėlis. Tuo tarpu Belgorodo srityje trečiadienį degė šaudmenų sandėlis. Kaip pranešama, sprogimai taip pat buvo girdėti Voroneže, o Kursko srityje suveikė priešlėktuvinės gynybos sistemos.
Po Ramšteino bazėje įvykusio keturiasdešimties pasaulio gynybos ministrų susitikimo Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas sakė turintis Rusijai „labai blogų naujienų“, nes, jo teigimu, smarkiai stiprėja Ukrainos pajėgų apimtis, greitis, logistika ir ginklų asortimentas. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos kare su Rusija pradeda naudoti NATO šalių ginkluotę. „Mes perėjome į iš esmės naują etapą, apie kurį niekas net nesvajojo – Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudosis NATO ginkluote, NATO standartais. Ir tai jau vyksta“, sakė jis.
Tuo tarpu JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas po susitikimo Ramšteino bazėje pareiškė, kad „Ukraina, kaip ir visi čia esantys, akivaizdžiai tiki, kad ji gali laimėti“ ir pridūrė, jog padarys viską, kad patenkintų šalies ginkluotės poreikius.
Humanitarinė situacija
Nuo karo pradžios iki balandžio 25 dienos Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras Ukrainoje užfiksavo 5840 civilių aukų – 2729 žmonės žuvo ir 3111 buvo sužeisti. Organizacija mano, kad tikrieji skaičiai yra daug didesni, nes informacija iš kai kurių vietovių, kuriose vyko intensyvūs karo veiksmai, gaunama pavėluotai, o daugelis pranešimų vis dar laukia patvirtinimo – tai ypač taikytina Mariupoliui Donecko srityje, Iziumui Charkivo srityje ir Popasnai Luhansko srityje, kur yra daug civilių aukų.
Vien per pirmąsias dvi balandžio savaites Ukrainos ombudsmeno tarnyba gavo apie 400 kreipimųsi dėl okupantų seksualinių nusikaltimų, daugiausia iš laikinai okupuotose ar jau išlaisvintose teritorijose gyvenančių ukrainiečių. Ombudsmenės Liudmylos Denisovos teigimu, kovo pabaigoje Ukrainos kariuomenei pradėjus Kyjivo srities miestų išlaisvinimą, padaugėjo kreipimųsi dėl psichologinės pagalbos.
L. Denisova pripažino, kad su tokiu krūviu penki ombudsmeno tarnybos psichologai nesusitvarko, todėl ji JT vaikų fondo paprašė padvigubinti psichologų skaičių, kad būtų įmanoma teikti kokybišką pagalbą ir išvengti perdegimo, atsižvelgiant į tai, kad psichologai kreipimųsi sulaukia dieną ir naktį. Ombudsmenė mano, kad seksualinis smurtas gali turėti įtakos nukentėjusių moterų ir mergaičių norui ar net galimybėms turėti vaikų ateityje. Okupantų veiksmuose L. Denisova taip pat įžvelgia genocido požymių.
Mariupolio miesto taryba antradienį pasidalijo šiurpą keliančiais vaizdais iš „Azovstal“ gamykloje esančios ligoninės, kurioje vyrauja antisanitarinės sąlygos ir trūksta vaistų. „Geriamojo vandens ir maisto trūkumas yra katastrofiškas. Žmonės turi būti nedelsiant gelbėjami“, teigiama pranešime. Po gamykla slepiasi mažiausiai 2 tūkst. civilių – Ukrainos vyriausybė vis dar deda pastangas, siekdama užtikrinti humanitarinius koridorius, kad iš Mariupolio būtų evakuoti vaikai, moterys ir senoliai.
Ukraina kreipėsi į JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą, prašydama jo inicijuoti humanitarinį koridorių iš „Azovostal“ gamyklos civiliams evakuoti ir tapti jo garantu. Antradienį Maskvoje įvykusiame aukšto lygio susitikime su Rusijos vadovybe A. Guterresas pareiškė, jog „JT yra pasirengusios visapusiškai sutelkti savo žmogiškuosius ir logistinius išteklius, kad padėtų išgelbėti gyvybes Mariupolyje“. Po susitikimo JT pranešė, kad Rusija „iš esmės“ sutinka su JT ir Raudonojo Kryžiaus dalyvavimu evakuacijoje iš Mariupolio.
Tarptautinė erdvė
Po V. Putino susitikimo su JT generaliniu sekretoriumi A. Guterresu realūs susitarimai dėl civilių evakuacijos iš apsiaustų Ukrainos miestų pasiekti nebuvo. V. Putinas taip pat ciniškai patikino, kad niekam nedraudžiama palikti nei „Azovstal“ plieno gamyklos, nei Mariupolio uostamiesčio.
JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje vykusio susitikimo metu keturiasdešimt pasaulio gynybos ministrų tarėsi dėl tolesnio ginkluotės tiekimo Ukrainai. JAV gynybos sekretorius L. Austinas antradienį pranešė, kad nuo šiol JAV ir jų sąjungininkai kartą per mėnesį susitiks aptarti Ukrainos gynybos poreikių.
Vokietija žada siųsti Ukrainai savaeiges priešlėktuvines sistemas „Gepard“, pareiškė gynybos ministrė Christine Lambrecht. Prancūzija perduoda Ukrainai savaeigius pabūklus „CAESAR“, galinčius smogti už 40 km esantiems taikiniams, o Jungtinė Karalystė – priešlėktuvinių raketų „Starstreak“ kompleksus ir tankus. Australija teikia papildomą karinę paramą haubicomis ir amunicija. Norvegija skirs 44 mln. JAV dolerių Jungtinės Karalystės vadovaujamai iniciatyvai, skirtai Ukrainai ginklams ir karinei įrangai įsigyti.
Ukrainos ministro pirmininko Denyso Šmyhalio teigimu, Tarptautinis valiutos fondas sukūrė priemonę, per kurią į šalies biudžetą bus pervedama 5 mlrd. JAV dolerių per mėnesį. „Tai lėšos, kurių reikia Ukrainos biudžetui, kad būtų įvykdyti visi socialiniai ir humanitariniai įsipareigojimai nuo karo kenčiantiems mūsų valstybės gyventojams“, sakė D. Šmyhalis.
Koncernui „Gazprom“ nutraukus dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai, Europos Sąjunga pareiškė, jog yra pasirengusi scenarijui, kad Rusija gali sustabdyti dujų tiekimą 27 valstybių blokui, ir planuoja koordinuotą atsaką.
Anksčiau „Gazprom“ paskelbė, jog stabdo dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai, šioms atsisakius už rusiškas dujas mokėti rubliais. Abi šalys pareiškė, kad yra pasiruošusios gauti reikalingą dujų kiekį iš kitų šaltinių.
Europos Komisijos vicepirmininko Valdžio Dombrovskio teigimu, ES yra arčiau politinio susitarimo dėl embargo rusiškai naftai, bet ne gamtinėms dujoms. Europos Komisija šiuo metu rengia naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apima galimybę atsisakyti rusiškos naftos arba papildomų tarifų ar mokesčių jai įvedimą.
JAV antradienį išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos veto JT Saugumo Taryboje ir pareiškė, jog daugkartinis Rusijos vetonaudojimas per pastarąjį dešimtmetį kelia nerimą dėl piktnaudžiavo veto teise. Rusijos veto istoriją JT Saugumo Taryboje JAV ambasadoriaus JT pavaduotojas Richardas Millsas pavadino „ilgu ir gėdingu sąrašu“.
Kitą savaitę JT Generalinės Asamblėjos valstybės balsuos dėl rezoliucijos, pagal kurią penkios nuolatinės Saugumo Tarybos narės – JAV, Kinija, Rusija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė – ateityje turėtų pagrįsti savo veto teisės naudojimą.
JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas pareiškė, jog remtų įstatymų leidėjų pastangas, kad lėšos, gaunamos iš Rusijos oligarchams priklausančių areštuotų aktyvų, būtų tiesiogiai pervedamos Ukrainai. „Ką pirmiausia turime padaryti – įšaldyti turtą. Tačiau palaikytume teisės aktą, kuris leistų kažkiek šių pinigų nukreipti tiesiogiai Ukrainai“, antradienį sakė jis.
Vyšnia ant torto
Rusijai paskelbus sankcijas 287 Jungtinės Karalystės parlamento nariams, konservatorius Lee Andersonas, nuliūdęs dėl to, kad sankcijos jam pritaikytos nebuvo, išsiuntė oficialų prašymą Rusijos ambasadoriui, ragindamas į sankcijų sąrašą įtraukti ir jį.
