Prorusiški pareigūnai Ukrainoje skelbia pergalę vadinamuosiuose referendumuose, neva prisijungimą prie Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose palaikė nuo 87 iki 99 proc. rinkėjų. Prokremliški lyderiai Luhanske ir Chersone jau paprašė Vladimiro Putino aneksuoti šiuos regionus. Abeji Rusijos parlamento rūmai dėl aneksijos ketina spręsti pirmadienį ir antradienį. Vakarai sako pseudoreferendumų niekada nepripažinsiantys, o prezidentas Volodymyras Zelenskis žada ginti okupuotų teritorijų žmones – dalis jų jau traukiasi į kitas Ukrainos teritorijas.
Prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas BBC pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos po vadinamųjų referendumų tęs puolamąsias operacijas, nes Rusija šias teritorijas jau yra okupavusi, o Ukrainos vyriausybė siekia jas išlaisvinti. Jo teigimu, kitas Ukrainos žingsnis yra intensyvinti derybas su tarptautiniais partneriais, kad būtų padidintas ginkluotės tiekimas, įskaitant tam tikro nuotolio raketas, kad būtų galima naikinti Rusijos sandėlius Kryme, iš kurių ginklai gabenami į kitas Ukrainos teritorijas.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos sustiprino puolimo operacijas Šiaurės Rytuose ir juda Oskilo ir Doneco upių kryptimi, o Lymano pakraščiuose pasiekė dar daugiau – rusų karo reporteriai trečiadienį pranešė apie sėkmingą ukrainiečių veržimąsi į Šiaurės Rytus ir Rytus nuo Lymano. Jei bus atsikovota Torskės gyvenvietė, rusams gresia būti atkirstiems nuo jungiamųjų kelių, vedančių iš Lymano į Kreminą bei Svatovą Luhansko srityje. Ukrainos pajėgos taip pat toliau taikėsi į Rusijos sausumos ryšių linijas – keliai apšaudomi Ukrainos artilerijos. Rusijos pajėgos tuo tarpu tęsė nesėkmingas puolimo operacijas aplink Bachmutą ir į Vakarus nuo Donecko. Naujai mobilizuoti Rusijos kariai be išankstinio apmokymo vežami į Chersono ir Charkivo srities fronto linijas.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo rugsėjo 28 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 262 lėktuvus, 224 sraigtasparnius ir virš 58 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 2312 tankų, 4889 šarvuočiai, 1381 artilerijos sistema, 331 raketų paleidimo sistema, 175 oro gynybos sistemos, 3742 motorinės transporto priemonės, 15 laivų, 989 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Humanitarinė situacija
Išvaduotoje teritorijoje aptinkama daugiau masinių kapaviečių – Charkivo srityje netoli apšaudyto ir apleisto paukštyno, esančio prie sienos su Rusija, aptikta masinių palaidojimų. Kiek ten gali būti žmonių palaikų, nėra žinoma – kariai ir pareigūnai kalba apie 90 – 100 kūnų. „Į mūsų kaimą atvykę kariai man sakė, kad matė kareivių kapavietę, bet nenurodė [žuvusiųjų] skaičiaus“, pranešė Kozača Lopanės administracijos vadovė Liudmyla Vakulenko. „Jie sakė, kad tai ištirs specializuotas padalinys“, pridūrė ji. Teismo medicinos ekspertų komandos laukiama vėliau šią savaitę, kai vietovė bus pripažinta saugia darbui. Naujienų agentūra Ukrinform, remdamasi Ukrainos Generaline prokuratūra, praneša, kad nuo karo pradžios Ukrainoje užfiksuota jau daugiau nei 36 tūkst. Rusijos karo nusikaltimų.
„Azovo“ patronato tarnybos Darbo su belaisviais ir jų šeimomis skyriaus vadovės Olhos Kravčenko teigimu, rusų nelaisvėje yra dar pie 800 „Azovo“ pulko karių, tarp jų – daugiau kaip 40 moterų, taip pat ir nėščių, pranešė UNIAN. Žurnalistų paklausta, ar nelaisvėje esančios nėščios moterys sulaukia reikiamos medicinos pagalbos, O. Kravčenko atsakė, kad tokia pagalba neteikiama ir kad moteris reikėtų pervežti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją. Anot jos, Jungtinių Tautų misija ir Raudonasis Kryžius turėtų turėti galimybę lankyti į nelaisvę paimtus ukrainiečius, bet kita pusė to daryti neleidžia. Prieš savaitę iš rusų nelaisvės grįžo 215 Ukrainos gynėjų, tarp kurių buvo ir „Azovo“ pulko karių.
JAV Karo studijų institutas savo naujausiame vertinime pareiškė, kad okupantai gali bandyti pateisinti Ukrainos teritorijų aneksiją „kovos su terorizmu operacija“. Rusijos paskirtas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas pirmadienį sakė, kad Rusijos pareigūnai gali laikinai uždaryti Zaporižės atominę elektrinę, vykdydami „kovos su terorizmu operacijas“ aneksuojamose teritorijose.
Ukrainos ministro pirmininko Denyso Šmyhalio teigimu, Rusijos sukelto karo šaliai padaryta žala jau yra 1,6 karto didesnė už Ukrainos bendrąjį vidaus produktą, praneša Ukrinform. Anot jo, lėšų poreikis yra beveik 350 mlrd. dolerių. Visų pirma, reikia finansinių išteklių greitam atsigavimui, socialinei infrastruktūrai, kritinei infrastruktūrai ir pasiruošimui žiemai. Ataskaita su šiais skaičiais buvo parengta glaudžiai bendradarbiaujant su Pasaulio banko ir Europos Komisijos specialistais.
Blogiausiu atveju iš Ukrainos gali išvykti dar 5 mln. piliečių. Tai pareiškė Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Demografijos ir socialinių tyrimų instituto direktorė Ela Libanova. Nuo vasario 24 iki rugsėjo 19 dienos iš Ukrainos išvyko apie 8,4 mln. žmonių. Per tą laiką įvažiavo 7,2 mln. žmonių. Dabar 1,2 mln. žmonių iš Ukrainos yra užsienyje.
Tarptautinė erdvė
Skandinavijos šalių institucijos antradienį pranešė apie nustatytus du nuotėkius iš Baltijos jūros dugnu nutiesto dujotiekio „Nord Stream 1“, praėjus kelioms valandoms po panašaus incidento dujotiekyje „Nord Stream 2“. Šie nepaaiškinti nuotėkiai iš Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių sukėlė įtarimų dėl galimo sabotažo. Švedijos seismologijos tinklas skelbia, kad pirmadienį Švedijos ir Danijos seisminės stotys užfiksavo du stiprius sprogimus „Nord Stream“ teritorijoje po vandeniu.
Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ duomenimis, praėjusią savaitę po Rusijoje paskelbtos mobilizacijos į ES atvyko 66 tūkst. rusų. Agentūros duomenimis, tai yra daugiau kaip 30 proc. padidėjimas, lyginant su ankstesne savaite. Dauguma Rusijos piliečių atvyko į Suomiją ir Estiją. Jei Rusija uždarytų sienas asmenims, kurie gali būti mobilizuoti, tikimasi neteisėtų sienos kirtimo atvejų.
JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas pareiškė, jog JAV neprieštarauja tam, kad Ukraina naudotų iš Vakarų gautą ginkluotę teritorijoms, kuriose Rusija surengė vadinamuosius referendumus, susigrąžinti. „Mes ir daugelis kitų šalių jau labai aiškiai pasakėme: nepripažįstame ir, tiesą sakant, niekada nepripažinsime Rusijos aneksuotų Ukrainos teritorijų. Ukraina turi visišką teisę gintis visoje savo teritorijoje ir atsikovoti teritorijas, kurias neteisėtai užgrobė Rusija“, sakė jis. A. Blinkeno teigimu, ginkluotė, kurią JAV ir nemažai kitų šalių tiekia Ukrainai, labai veiksmingai naudojama teritorijoms atsikovoti. „Ukrainiečiai toliau daro tai, ką privalo, kad susigrąžintų žemę, kuri iš jų buvo atimta. Mes toliau remsime šias pastangas“, pabrėžė JAV valstybės sekretorius.
JAV trečiadienį paskelbė apie naują 1,1 mlrd. dolerių vertės ginkluotės ir atsargų paketą Ukrainai. Gynybos departamento pranešime teigiama, kad JAV kariuomenės tiekėjų užsakymų paketą sudaro „Himars“ raketų sistemos ir šaudmenys, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos, radarai ir šarvuotos transporto priemonės.
Naujosios Zelandijos vyriausybė pratęsė sankcijas Rusijai, tačiau karinės pagalbos Ukrainai neteiks. Apie tai praneša The Newcastle Herald. Naujoji Zelandija yra pasirengusi teikti tolesnę pagalbą ginklais, jei Ukrainos poreikiai atitiks turimas atsargas. Kol kas prašymų šalis tenkinti negali.
Reaguodama į vadinamųjų referendumų surengimą Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį paskelbė sankcijas 92 asmenims ir subjektams. „Fiktyvūs referendumai, rengiami prirėmus ginklą, negali būti nei laisvi, nei sąžiningi, ir mes niekada nepripažinsime jų rezultatų“, pareiškime teigė užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly. „Šiandienos sankcijos bus nukreiptos prieš tuos, kurie stovi už šių fiktyvių balsavimų, taip pat prieš asmenis, kurie toliau remia Rusijos režimo agresijos karą“, sakė jis. Nuo vasario pabaigos, kai V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, Jungtinė Karalystė jau pritaikė sankcijas virš 1,2 tūkst. asmenų, įskaitant daugiau kaip 120 oligarchų ir per 120 Rusijos subjektų.
Europos Komisijos pirmininkė trečiadienį taip pat pasiūlė naujų sankcijų Rusijai paketą, įskaitant naftos kainų ribojimą. „Esame pasiryžę priversti Kremlių sumokėti už šį tolesnį eskalavimą“, spaudos konferencijoje sakė Ursula von der Leyen, turėdama omenyje Maskvos dalinę karinę mobilizaciją ir pseudoreferendumus okupuotuose Ukrainos regionuose, kuriuos Vakarai vieningai pasmerkė. Į sankcijų paketą įtrauktas teisinis pagrindas Rusijos naftos importo kainų ribojimui, kuriam pritarė Didžiojo septyneto šalys, taip pat papildomi importo apribojimai, kurių vertė siekia 7 mlrd. eurų.
Į ES sankcijų sąrašą Estija siūlys įtraukti Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovą Kirilą. Tai trečiadienį pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu. Anot jo, tokią iniciatyvą paskatino patriarcho Kirilo pareiškimai, šlovinantys Rusijos karą Ukrainoje. Neseniai patriarchas Kirilas pareiškė, jog kare su Ukraina rusų kariai atlieka savo pareigą tėvynei ir visuomenei, todėl jų veiksmus galima laikyti pasiaukojimu. Jo teigimu, žuvusiems rusų kareiviams bus atleistos visos nuodėmės.
JT antradienį dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą dėl Ukrainos teritorinio vientisumo po vadinamųjų referendumų, kuriuos tarptautinė bendruomenė pasmerkė kaip fiktyvius. „JT tebėra visiškai įsipareigojusios palaikyti Ukrainos suverenitetą, vienybę, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintose ribose“, JT Saugumo Tarybos posėdyje sakė generalinio sekretoriaus pavaduotoja politikos ir taikos stiprinimo reikalams Rosemary DiCarlo. JAV taip pat ketina pateikti rezoliuciją, smerkiančią fiktyvius referendumus, raginančią valstybes nares nepripažinti jokio pakeisto Ukrainos statuso ir įpareigojančią Rusiją išvesti savo karius iš Ukrainos, sakė JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield. Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia leido suprasti, kad Rusija vėl pasinaudos veto teise, ir pareiškė, kad „referendumai vyko išskirtinai skaidriai, laikantis visų rinkimų normų“, ir kad vienintelis Vakarų tikslas buvo „kiek įmanoma labiau susilpninti Rusiją ir nuleisti jai kraują“.
JT Generalinėje Asamblėjoje iš Sirijos, kurios lyderiai savo pilietiniame kare remiasi Maskvos parama, Rusija pirmadienį sulaukė reto palaikymo. „Sirija pakartoja savo poziciją dėl Rusijos specialiosios karinės operacijos Ukrainoje ir Rusijos teisės ginti ir saugoti savo teritoriją“, JT sakė užsienio reikalų ministras Faisalas al Meqdadas. „Esame įsitikinę, kad Rusijos Federacija gina ne tik save, bet ir teisingumą bei žmonijos teisę atsisakyti vienpolės hegemonijos“, teigė jis. Sirija kelis mėnesius palaikė Maskvą pripažindama Rusijos remiamas separatistines „liaudies respublikas“ Rytų Ukrainoje ir siūlydama siųsti savo karius kovoti kartu su Rusija.
Antradienį JT Saugumo Taryboje Kinija pareiškė, kad turi būti gerbiamas visų šalių teritorinis vientisumas. „Mūsų pozicija ir pasiūlymas, kaip vertinti ir spręsti Ukrainos problemą, yra nuoseklus ir aiškus: turi būti gerbiamas visų šalių suverenitetas ir teritorinis vientisumas“, sakė ambasadorius Zhang Junas.
Trečiadienį Turkijos prezidentūra pranešė, jog šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas siūlosi tapti tarpininku derybose dėl paliaubų zonos aplink okupantų užimtą Zaporižės atominę elektrinę. Per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu jis pasiūlė koncepciją grūdų susitarimo pavyzdžiu – tarpininkaujant JT, Ukraina ir Rusija liepos mėnesį pasirašė susitarimus su Turkija, kad po kelis mėnesius trukusios blokados iš Ukrainos uostų vėl galėtų būti gabenami grūdai. Zaporižės atominė elektrinė praėjusiomis savaitėmis buvo smarkiai apšaudoma – į kompleksą buvo pataikyta kelis kartus, ir tai padidino nerimą dėl branduolinės katastrofos. Dėl šios jėgainės derybas su Rusijos ir Ukrainos atstovais neseniai pradėjo Tarptautinės atominės energetikos agentūros vadovas Rafaelis Grossis. R. T. Erdoganas taip pat pažymėjo, kad pseudoreferndumai dėl okupuotų teritorijų Rytų ir Pietų Ukrainoje prisijungimo prie Rusijos gali sužlugdyti pastangas atgaivinti diplomatinį procesą.
Pirmadienį iš Odesos ir Pietų uostų išplaukė keturi laivai su grūdais Azijos ir Europos šalims, tuo tarpu antradienį – dar devyni laivai su 345 tūkst. tonų grūdų Afrikos, Azijos ir Europos šalims, pranešė naujienų agentūra Ukrinform, remdamasi Ukrainos infrastruktūros ministerija. Nuo rugpjūčio 1 dienos iš Ukrainos uostų jau išplaukė 231 laivas su 5,29 mln. tonų žemės ūkio produkcijos.
Rinkimus Italijoje laimėjusi Giorgia Meloni, ketinanti vadovauti dešiniųjų koalicijos vyriausybei po savaitgalį Italijoje vykusių rinkimų, antradienį V. Zelenskiui adresuotame pranešime socialiniame tinkle Twitter patikino, kad jos naujoji vyriausybė rems Ukrainą. „Jūs žinote, kad galite pasikliauti mūsų lojalia parama Ukrainos žmonių laisvės reikalui. Būkite stiprūs ir išlaikykite nepalaužiamą tikėjimą!“, rašė ji. V. Zelenskis pasveikino G. Meloni ir padėkojo Italijai už pagalbą Ukrainai. G. Meloni yra griežtai pasmerkusi Rusiją ir pastaraisiais mėnesiais ne kartą aiškiai pasisakė palaikanti Kyjivą, tačiau du jos koalicijos partneriai būsimoje vyriausybėje kelia susirūpinimą. „Lygos“ lyderis Matteo Salvini kritikavo sankcijas Maskvai, o „Forza Italia“ vadovaujantis Silvio Berlusconi jau daugelį metų yra artimas V. Putino draugas ir dar praėjusią savaitę teigė, kad šis buvo priverstas įsiveržti į Ukrainą.
Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna antradienį atvyko iš anksto neskelbto vizito į Kyjivą. Apie tai ji pranešė socialiniame tinkle Twitter. „Labas rytas, Ukraina, gera grįžti“, rašė ji ir pasidalijo nuotrauka iš Kyjivo centro. „Prancūzija šalia, kad palaikytų Ukrainą“, pridūrė ji ukrainiečių kalba.
