Trisdešimt antrąją karo savaitę Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai tęsė kontrpuolimą Šiaurės, Rytų ir Pietų frontuose. Šiauriniame fronte, Charkivo srityje Ukrainos pajėgos jau užsitikrino nemažos teritorijos į Rytus nuo Oskilo upės kontrolę, ir kontrpuolimas aktyviai pereina į Luhansko teritoriją. Rytų fronte okupantų pajėgos tęsia sausumos atakas Donecko srityje, tačiau, nepaisant to, spalio 2-osios, sekmadienio popietę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie visišką šioje srityje esančio Lymano miesto išlaisvinimą. Tuo tarpu Pietų fronte, Chersono srityje tęsiamas naujas sekmadienį pradėto puolimo operacijų etapas – ketvirtadienio duomenimis, judėdami į Pietus, Ukrainos daliniai perstūmė fronto liniją dar apie 20 kilometrų, pirmiausia pasiekdami rytinį Inhuleco upės ir vakarinį Dniepro krantą, tačiau kol kas nekeldami grėsmės pagrindinėms okupantų gynybos pozicijoms.
Ekspertų teigimu, Šiaurės (Charkivo) krypties kontrpuolimas po mėnesį trukusių sėkmingų operacijų dar nepasiekė kulminacijos ir šiuo metu periena į vakarinę Luhansko sritį, kurios reljefas yra tinkamas tokiam greitam manevriniam karui – be to, nėra jokių duomenų, kad Rusijos kariuomenė iš esmės sustiprino savo pozicijas šioje srityje. Taip pat teigiama, kad kontrpuolimas Šiaurės ir Pietų kryptimis greičiausiai privers okupantus teikti pirmenybę vienos srities gynybai kitos sąskaita, o tai gali padidinti Ukrainos sėkmės tikimybę abejomis kryptimis. Financial Times duomenimis, JAV pareigūnai ir įstatymų leidėjai perspėjo, kad Ukrainos laukia lemiamas mūšis dėl teritorijų šalies Pietuose, kol žiema dar neapsunkino kovos sąlygų. Chersono srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau išvadavo daugiau nei 400 kvadratinių kilometrų ir toliau juda pirmyn.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas trečiadienį išplatino žemėlapį, kuriame aiškiai matyti itin sparti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pažanga išlaisvinant okupuotas teritorijas. „Kol „Rusijos parlamentas“ pagiriojasi po nesėkmingų aneksijos bandymų, mūsų kariai ir toliau veržiasi į priekį. Tai geriausias atsakymas į visokius „referendumus“, „dekretus“, „sutartis“ ir apgailėtinas kalbas“, socialiniame tinkle Twitter rašė ministras.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo spalio 6 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 264 lėktuvus, 225 sraigtasparnius ir daugiau kaip 61,3 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 2449 tankai, 5064 šarvuočiai, 1424 artilerijos sistemos, 344 raketų paleidimo sistemos, 176 oro gynybos sistemos, 3854 motorinės transporto priemonės, 15 laivų, 1047 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Humanitarinė situacija
The New York Times duomenimis, Jungtinių Tautų paskirta komisija dokumentais užfiksavo Rusijos karo nusikaltimų – egzekucijų, kankinimų ir vaikų prievartavimo – įrodymus. Dauguma dokumentuotų kankinimo atvejų buvo susiję su ukrainiečiais kaliniais, antradienį Ženevoje Žmogaus teisių tarybai sakė JT atstovas Christianas Salazaras Volkmannas. Anot jo, dviem atvejais Ukrainos kariai buvo kankinami iki mirties. JT tyrimas taip pat dokumentavo trijų ukrainiečių vyrų mirtis. Jie buvo rasti negyvi Kyjivo srities rūsyje su surištomis rankomis ir kojomis, peiliu padarytomis žaizdomis, nupjautais pirštais. Pareigūnas taip pat informavo, kad JT žmogaus teisių biuras dokumentais užfiksavo 407 žmonių priverstinį dingimą ir savavališką sulaikymą Rusijos kontroliuojamose teritorijose nuo vasario iki liepos, įskaitant 47 moteris ir vieną berniuką. 18 iš šių žmonių vėliau buvo rasti negyvi.
Išvaduotame Lymane Donecko srityje rasta daugiau nei 50 civilių kapų. Ne visi palaidotieji buvo identifikuoti, kai kurie kapų ženklai buvo tiesiog pažymėti numeriais. Hromadske duomenimis, okupantai privertė žmones, kuriuos įtarė bendradarbiaujant su Ukrainos kariuomene, rinkti ir laidoti žuvusiųjų kūnus. Ne visi palaidotieji buvo atpažinti, nes jų kūnai prieš palaidojimą galėjo gulėti gatvėse ilgą laiką. Pranešama, kad bėgdami iš Lymano, okupantai nepasiėmė savo žuvusių karių kūnų.
Prie Rusijos sienų su Latvija ir Estija susidarė ilgos Ukrainos piliečių, bandančių išvykti iš Rusijos Federacijos, eilės – Federalinė saugumo tarnyba (FSB) neišleidžia žmonių, turinčių rusiškus pasus. Galimybės kirsti sieną žmonės laukia nuo dviejų iki šešių dienų. Laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų reintegracijos ministerijos teigimu, Ukrainos piliečiai tikrinami specialiuose filtravimo postuose siekiant išsiaiškinti, ar šie turi rusiškus pasus – jei Ukrainos pilietis neturi Rusijos paso, jis gali išvykti iš šalies, tačiau jei pareigūnai išsiaiškina, kad rusišką pasą jis turi, pastarajam neleidžiama išvykti iš Rusijos. Ministerijos duomenimis, Ukrainos piliečiai, turintys registracijos antspaudus Kryme, tačiau neturintys rusiškų pasų, išleidžiami. Ministerija taip pat pridūrė, kad savanoriai padeda Ukrainos piliečiams kertant sieną – jie aprūpina žmones maistu, vandeniu ir kt.
Tarptautinė erdvė
Trečiadienį Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo Zaporižės atominė elektrinė neva pripažinta „federaline nuosavybe“. Ukrainos valstybinė atominės energetikos įmonė „Enerhoatom“ šį dekretą pavadino niekiniu ir absurdišku. Bendrovė pabrėžė, kad Zaporižės atominė elektrinė ir toliau veiks pagal Ukrainos teisės aktus.
Tarptautinės atominės energetikos agentūros vadovas Rafaelis Grossi‘is ketvirtadienį pareiškė, kad Zaporižės atominė elektrinė priklauso Ukrainai, praneša CNN. „Mums akivaizdu, kad šis objektas priklauso Ukrainai ir „Enerhoatom“. Jei įvyktų bet kokios permainos, kiltų sudėtingų problemų“, sakė TATENA vadovas. Paklaustas, ar TATENA boikotuos galimą šios elektrinės personalo tapimą Rusijos valstybinės atominės energetikos įmonės „Rosatom“ darbuotojais, R. Grossi‘is teigė negalintis to nei boikotuoti, nei tam pritarti. „Turiu daryti tai, kas teisinga, o šiuo atveju teisingiausia iš pradžių pasirūpinti personalo saugumu ir gerove“, sakė agentūros vadovas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė iškvietusi Prancūzijos ambasadorių Maskvoje Pierre’ą Levy pasiaiškinti dėl karinės paramos Ukrainai. „Rusija atkreipė dėmesį į grėsmes, kylančias dėl padidėjusio Prancūzijos ir kitų Vakarų šalių ginklų ir įrangos tiekimo Kyjivo režimui ir plečiamų Ukrainos kariuomenės mokymo programų “, teigiama užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Baltarusijos gynybos ministro Viktoro Chrenino teigimu, Baltarusija sukūrė bendrą karinę grupę su rusais. Grupuotė yra pasirengusi būti dislokuota vadinamosios sąjungos valstybės „ginkluotai gynybai“. „Taip pat buvo priimti būtini sprendimai kolektyviniam saugumui užtikrinti. Regioninė Baltarusijos ir Rusijos kariuomenių ir pajėgų grupuotė yra pasirengusi dislokuoti ir vykdyti Sąjungos valstybės ginkluotos gynybos užduotis“, sakė V. Chreninas. Antradienį Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis įsitraukė į Rusijos ir Ukrainos karą, tačiau nėra aktyvi dalyvė.
Ketvirtadienį Europos Sąjungos Taryba priėmė aštuntąjį sankcijų Rusijai paketą.
– Pakete nustatoma Rusijos naftos gabenimo jūra į trečiąsias šalis kainų viršutinė riba ir tolesni žalios naftos ir naftos produktų gabenimo jūra apribojimai.
– ES pratęsia importo draudimą plieno gaminiams, kurių kilmės šalis yra Rusija arba kurie yra eksportuojami iš Rusijos. Be to, importo apribojimai taikomi medienai, popieriui, cigaretėms, plastikui, kosmetikai, juvelyrikos pramonėje naudojamiems brangiesiems metalams. Taip pat bus ribojamas aviacijos sektoriuje naudojamų papildomų prekių pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportas.
– Sankcijos taikomos asmenims ir subjektams, prisidėjusiems prie neteisėtų referendumų organizavimo, gynybos sektoriaus pareigūnams ir asmenims, skleidusiems dezinformaciją apie karą.
– Išplečiamas ribojamų prekių, kurios gali prisidėti prie Rusijos karinio ir technologinio tobulinimo, sąrašas – įtraukti tam tikri elektroniniai komponentai, papildomos cheminės medžiagos ir prekės, kurios gali būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmogiškam ar žeminančiam elgesiui.
– Uždrausta parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti civilinius šaunamuosius ginklus, jų pagrindinius komponentus ir šaudmenis, karines transporto priemones ir įrangą, sukarintą įrangą ir atsargines dalis.
– Uždrausta ES piliečiams eiti bet kokias pareigas tam tikrų Rusijos valstybei priklausančių ar jos kontroliuojamų juridinių asmenų, subjektų ar įstaigų valdymo organuose.
– Uždrausta teikti kriptovaliutų paslaugas Rusijos gyventojams, neatsižvelgiant į bendrą šių kriptovaliutų vertę.
– Uždrausta teikti architektūros ir inžinerijos paslaugas, taip pat IT konsultacines paslaugas ir teisines konsultacijas Rusijoje.
ES turėtų pristatyti tankus Ukrainai ir paspartinti šalies prisijungimo prie bloko procedūrą, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola. Ji teigė perduosianti šią žinią ES lyderiams penktadienį Prahos viršūnių susitikime. Ukrainiečiams „reikia ginklų, su kuriais jie galėtų kovoti, kad atgautų savo teritoriją, o tai reiškia, pavyzdžiui, tankus „Leopard II“, kuriuos turi kelios valstybės narės“, sakė R. Metsola. Anot jos, Vokietija, Austrija, Danija, Suomija, Graikija, Vengrija, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Švedija ir ES nepriklausančios Norvegija, Šveicarija bei Turkija iš viso turi maždaug 2 tūkst. šių tankų. R. Metsola sakė, kad šalims, norinčioms perduoti tankus, bus atlyginta iš Europos taikos fondo, jau skyrusio Ukrainai 2,5 mlrd. eurų karinei įrangai įsigyti.
Čekijos prezidentas Milošas Zemanas trečiadienį perspėjo apie rimtą pavojų, kad Rusijos karas Ukrainoje gali sukelti branduolinį konfliktą. Jo nuomone, Vakarai turėtų įspėti Kremlių, kad jei būtų panaudoti branduoliniai ginklai, būtų įvykdytas ryžtingas karinis atsakas „su visais padariniais, kuriuos tai gali turėti“.
JAV ir Europa teigia kol kas nematančios jokių su Rusijos branduoliniais pajėgumais susijusios veiklos požymių. „Dabar jis blefuoja V. Putino grasinimus branduoliniu ginklu Reuters komentavo Prahoje dirbantis karinis analitikas Jurijus Fiodorovas. „Tačiau sunku pasakyti, kas bus po savaitės ar mėnesio, kai jis supras, kad karas pralaimėtas“. Paklaustas, ar V. Putinas ruošiasi branduolinei atakai, CŽV direktorius Williamas Burnsas CBS sakė, jog „turime labai rimtai vertinti tokią grėsmę, atsižvelgiant į viską, kas pastatyta ant kortos“. Tačiau, W. Burnso teigimu, JAV žvalgyba neturi praktinių įrodymų, jog V. Putinas ketina netrukus panaudoti taktinius branduolinius ginklus.
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pranešė, kad jau atvyksta dar 625 mln. JAV dolerių karinė pagalba, įskaitant HIMARS daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, pranešė Baltieji rūmai. J. Bidenas pažadėjo „naują 625 mln. JAV dolerių saugumo pagalbos paketą, į kurį įeina papildomi ginklai ir technika, įskaitant HIMARS, artilerijos sistemas ir amuniciją bei šarvuočius“, sakoma pranešime. Ukraina jau turi 16 HIMARS sistemų, kurios plačiai vertinamos kaip viena veiksmingiausių priemonių jos arsenale. J. Bidenas dar kartą patvirtino, kad jo administracija „toliau rems Rusijos agresiją atremiančią Ukrainą tiek, kiek reikės“. Panašų pareiškimą paskelbė ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Jamesas Cleverly. Jis patikino, kad ukrainiečiai gali tikėtis britų paramos iki visiško teritorinio vientisumo atkūrimo. „Mes juos palaikysime tol, kol paskutinio rusų tanko neišvils traktorius“, sakė J. Cleverly.
Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai OPEC ir jos sąjungininkėms nusprendus sumažinti naftos gavybą, JAV pareiškė, kad OPEC susimokė su Rusija – pastaroji dėl šio sprendimo toliau galės pardavinėti naftą aukštomis kainomis. Didžiausią įtaką naftos kainoms organizacijoje daranti Saudo Arabija taip pat įžiebė pasipiktinimą Baltuosiuose Rūmuose. Prezidentas J. Bidenas jau kuris laikas bandė įkalbėti Saudo Arabiją didinti naftos gavybą ir sušvelninti naftos kainą Vakarams.
