Šešioliktąją karo savaitę okupantų pajėgos tęsia puolamąsias operacijas – pagrindinis jų tikslas dabar yra įtvirtinti visišką Donecko ir Luhansko sričių teritorijų kontrolę ir užtikrinti sausumos koridoriaus su okupuotu Krymu stabilumą. Okupantai jau kontroliuoja beveik visą Luhansko sritį.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo trečiadienio ryto duomenimis, Ukrainos kariai atmušė Rusijos pajėgas Novopavlivkos ir Bachmuto frontuose ir privertė agresorius trauktis į anksčiau užimtas pozicijas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat ir toliau spaudžia agresorius šalies Pietuose, kad išvaduotų Chersoną. Ukrainos kariai patyrė skausmingų nuostolių Charkivo srityje, kur agresoriai bandė sustiprinti savo pozicijas, tačiau trečiadienį pranešta, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir teritorinės gynybos daliniai išlaisvina kaimus prie užgrobto Iziumo miesto Charkivo srityje. Sloviansko fronte pagrindinės agresorių pastangos sutelktos į Sloviansko ir Barvinkove miestų puolimą.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį teigė, jog Donbaso frontas yra labai svarbus nustatant, kas dominuos kare ateinančiomis savaitėmis. Jo teigimu, Ukrainai gyvybiškai svarbu išsilaikyti Donbase – anot prezidento, kuo daugiau nuostolių ten patirs priešas, tuo mažiau jis turės jėgų tęsti agresiją. Tačiau padėtis Donbase išlieka sudėtinga – aršiausios kovos vyksta Sieverodonecke, taip pat tęsiasi kovos dėl kitų Luhansko srities vietovių, kurių dar neužėmė Rusijos pajėgos.
Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidaijus trečiadienį socialiniame tinkle Facebook informavo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sulaiko priešą iš trijų pusių vienu metu, gina Sievierodonecką ir neleidžia veržtis į Lisičanską, tačiau, anot jo, gynybą tęsti tampa vis sunkiau. S. Haidajaus teigimu, okupantų silpnoji vieta yra gatvės mūšiai, todėl jie taikosi į civilinius objektus, minosvaidžiais, artilerija ir raketomis apšaudydami Sievierodonecką, Lisičanską ir gretimas gyvenvietes.
Sieverodonecko karinės – civilinės administracijos vadovo Oleksandro Striuko teigimu, nors agresoriai bando šturmuoti miestą iš kelių pusių, Ukrainos kariuomenė kontroliuoja pramoninę miesto zoną, taip pat periodiškai imamasi priemonių priešą išstumti iš miesto centro. Anot jo, „rusai skinasi kelią savų karių kūnais“. Miestas nėra visiškai izoliuotas – O. Striuko teigimu, sunaikinus tiltus, logistika pasunkėjo, tačiau tam tikri maršrutai išlieka.
Sieverodonecke esančioje chemijos gamykloje „Azot“ kartu su kariais yra įstrigę daugiau kaip 500 civilių. „Azot“ bombardavimas atkartoja ankstesnę Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“, kur šimtai kovotojų ir civilių slėpėsi nuo Rusijos apšaudymo, apgultį. S. Haidajaus teigimu, gamyklos „Azot“ apšaudymai yra tokie stiprūs, kad „žmonės nebegali ištverti slėptuvėse, jų psichologinė būsena yra ant ribos. Rusija pareiškė, kad užtikrins humanitarinį koridorių civilių evakuacijai iš iš „Azot“ komplekso, tačiau nurodė, kad naudosi kitą planą, nei prašė Ukraina, nes ukrainiečių planas galėtų būti panaudojamas ten esančių karių evakuacijai.
Šešioliktąją karo savaitę agresoriai toliau raketomis, bombomis bei artilerija naikino kritinės svarbos Ukrainos infrastruktūrą. Okupantai toliau taikėsi į Ukrainos gynybos kompleksą, logistikos infrastruktūrą ir miestų gyvenamuosius rajonus. Pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę okupantai toliau terorizavo ir baugino vietos gyventojus, vykdė plėšimus, vagystes, grobimus ir kitus karo nusikaltimus. Vykdydama agresiją prieš Ukrainą, Rusija ir toliau naudojo uždraustus ginklus. Nuolatiniai agresorių apšaudymai iš karo zonų neleido evakuoti civilių ir sužeistųjų.
Vakarų žvalgybos ir kariuomenių pareigūnai mano, kad Rusijos karas prieš Ukrainą priėjo lemiamą stadiją, CNN sakė keli neįvardinti JAV ir kitų Vakarų valstybių pareigūnai. Jų vertinimu, įmanomi trys karo scenarijai: Rusija gali ir toliau mažais žingsniais stumtis Rytų Ukrainoje, arba mūšiai gali įstrigti, ir tokia padėtis tęstųsi mėnesius ar net metus. Mažiausiai tikėtina galimybė, kad Rusija pakeistų karo tikslus, paskelbtų pasiekusi pergalę ir bandytų stabdyti kovas, tačiau su CNN bendravę Vakarų pareigūnai mano, kad V. Putino pasiryžimas vykdyti karą nė kiek nesumažėjo. Šaltiniai taip pat sakė, kad Ukraina baigia išnaudoti sovietinę amuniciją, todėl ima susidurti su šaudmenų trūkumu.
Tai patvirtino ir pati Ukraina, kuri trečiadienį pareiškė, kad nebeturi ginklų ir kreipėsi į Vakarų sąjungininkus, prašydama didesnės karinės pagalbos, kad galėtų atremti Rusijos invaziją. Prezidento patarėjo Mychaylo Podoliako teigimu, kai kuriose fronto linijose Rusijos ir Ukrainos artilerijos santykis yra 10:1. Ukrainos teigimu, kad kasdien žūsta 100 – 200 jos karių, dar šimtai būna sužeisti.
JAV ir Jungtinė Karalystė pareiškė aprūpinsiančios Ukrainą tolimojo nuotolio precizinės artilerijos baterijomis, nepaisydamos Kremliaus perspėjimų. Tuo tarpu trečiadienį Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis pareiškė, kad po mainų su Vokietija šalis gali perduoti Ukrainai 30 sovietinio pavyzdžio pėstininkų kovos mašinų. Antradienį Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar pareiškė, kad Ukraina gavo tik 10 proc. ginklų, kuriuos Vakarai pažadėjo Kyjivui, kad padėtų atremti Rusijos puolimą, ir pridūrė, kad Vakarai turėtų paspartinti jų tiekimo grafiką.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo birželio 15 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 212 lėktuvų, 179 sraigtasparnius ir maždaug 32,7 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 1440 tankų, 3528 šarvuočiai, 722 artilerijos sistemos, 230 raketų paleidimo sistemų, 97 oro gynybos sistemos, 2485 motorinės transporto priemonės, 13 laivų, 591 dronas. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos teigimu, Rusijos pajėgų okupuotame mieste pradėjo veikti pasipriešinimo judėjimas. Anot jo, birželio 9 dieną Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos automobilių stovėjimo aikštelėje Taganrogo plente staiga sudegė du traktoriai ir trys didelės sunkvežimių priekabos. Tuo tarpu birželio 11 dieną, Rusijos dienos minėjimo išvakarėse, prie parduotuvės eilėje prie humanitarinės pagalbos nepažįstamas asmuo peiliu į nugarą smogė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojui. Žaizda buvo mirtina. „Miestas nepriima okupacijos. Pasyvus pasipriešinimas sabotažo forma perėjo į aktyvią fazę“, socialiniame tinkle Telegram trečiadienį rašė Mariupolio mero patarėjas.
Tuo tarpu Lvivo desantininkai pasiekė naują rekordą, sunaikindami priešo karinę techniką Rytų Ukrainoje. Kaip pranešama, birželio 13 dieną 80-oji atskiroji oro puolimo brigada per vieną dieną sunaikino Rusijos amunicijos sandėlį, dvi daugkartinio paleidimo raketų sistemas „Uragan“, šarvuotą transporterį (APC) ir šarvuotį „Tigr“. Be to, brigados daliniai tą dieną sunaikino rusų tanką ir pėstininkų kovos mašiną su prieštankinių raketų sistema.
Humanitarinė situacija
Ukrainos generalinė prokuratūra trečiadienį informavo, jog Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras Karimas Khanas kartu su generaline prokurore Iryna Venediktova lankėsi Charkive, kur apžiūrėjo Rusijos karo nusikaltimų vietas ir aptarė bendrus baudžiamojo persekiojimo ir teisingumo strategijos žingsnius. Generalinės prokuratūros duomenimis, Charkive ir Charkivo srityje per nuolatinius okupantų išpuolius žuvo 760 civilių, daugiau nei tūkstantis buvo sužeista, dėl nuolatinių išpuolių Charkove ir visame regione taip pat buvo sugriauta daugiau nei 4 tūkst. pastatų, iš kurių beveik 2,5 tūkst. buvo daugiabučiai. Prokurorai renka įrodymus ir parodymus, kad paspartintų karo nusikaltimų tyrimą. Pirmieji nuosprendžiai jau paskelbti Rusijos kariams, artilerija apšaudžiusiems civilinę infrastruktūrą. Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios teisėsauga užregistravo daugiau nei 17,5 tūkst. agresijos ir karo nusikaltimų. Generalinės prokurorės teigimu, Ukraina bendradarbiauja su Eurojust platformos jungtine tyrimo grupe, prie kurios pirmą kartą istorijoje prisijungė Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūra. Anot jos, šiuo metu Ukrainos teisėsaugos sistemos uždavinys – suteikti kolegoms visas galimybes dirbti objektyviai, savarankiškai ir greitai.
Jungtinių Tautų vaikų fondas informavo, kad Rusijos sukelto karo savo namus Ukrainoje iki šiol paliko daugiau kaip du trečdaliai vaikų. Šie vaikai buvo arba perkelti šalies viduje, arba kirto sienas ir tapo pabėgėliais. Fondo direktorės Europai ir Centrinei Azijai Afshan Khan teigimu, toks nestabilumas atima iš vaikų ateitį ir gali turėti ilgalaikių padarinių jų fizinei ir psichinei sveikatai. Naujausiais JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, karas Ukrainoje iki šiol pražudė 277 vaikus ir dar 456 sužeidė. A. Khan taip pat informavo, kad užfiksuotos dar mažiausiai 256 atakos prieš sveikatos priežiūros įstaigas, apgadinta ar sunaikinta tūkstančiai mokyklų, o šiuo metu Rytų Ukrainoje mažiausiai 1,4 mln. žmonių neturi prieigos prie tekančio vandens.
A. Khan antradienį taip pat pareiškė, kad ukrainiečių vaikai neturėtų būti įvaikinami Rusijoje, į kurią nuo karo pradžios išvežta keli tūkstančiai nepilnamečių. Ji teigė, kad nepilnamečiai neturėtų būti įvaikinami ekstremalių situacijų metu ir iškart po jų. Anot JT pareigūnės, tokių vaikų negalima laikyti našlaičiais, visi sprendimai perkelti vaikus privalo būti grindžiami geriausiais jų interesais, o bet koks judėjimas turi būti savanoriškas. A. Khan sakė, kad kol kas su į Rusiją išvežtais vaikais negalima susisiekti. Dar kovo pradžioje JT išreiškė susirūpinimą dėl ukrainiečių vaikų prievartinio įvaikinimo rizikos, ypatingai 91 tūkst. vaikų, karo pradžioje gyvenusių globos namuose ar internatinėse mokyklose, daugelis kurių veikė Ukrainos Rytuose.
Tarptautinė erdvė
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė apie naują paramos Ukrainai paketą, įskaitant papildomą artileriją ir pakrančių gynybos ginklus. Į paketą taip pat įeina amunicija ir pažangiosios raketų sistemos. J. Bidenas taip pat paskelbė apie papildomą 225 mln. dolerių humanitarinę pagalbą, kuri padėtų šeimoms tiekti saugų geriamąjį vandenį, medicinos reikmenis, maistą, pastogę ir grynuosius pinigus būtiniausioms prekėms įsigyti.
Britų gynybos sekretorius Benas Wallace‘as trečiadienį pareiškė, kad, reaguodama į Ukrainos prašymą, Jungtinė Karalystė netrukus pristatys Ukrainai reaktyvinių salvinės ugnies sistemų. Sekdama JAV pavyzdžiu, Jungtinė Karalystė birželio 6 dieną paskelbė, kad atsiųs Ukrainai savo valdomųjų raketų kompleksų, kurių veikimo nuotolis ir tikslumas yra geresni nei Rusijos artilerijos. Anot B. Wallace‘o, be salvinės ugnies sistemų Britanija taip pat svarsto galimybę Ukrainai siųsti priešlaivinių raketų „Harpoon“. Sekretorius pridūrė, kad tokios ginkluotės žadėjo perduoti ir Danija bei Nyderlandai.
Trečiadienį Briuselyje susitiko apie 50 NATO narių ir partnerių, kad aptartų Ukrainos prašymus parūpinti jai daugiau ginkluotės. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, šiame susitikime sakydamas įžanginę kalbą, paragino sąjungininkus neprarasti ryžto siunčiant ginklus Ukrainai. Jo teigimu, sąjungininkų grupė yra įsipareigojusi aprūpinti Ukrainą viskuo, ko reikia apsiginti, o sėkmingas grupės darbas atspindi pasaulinį neprovokuotos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą atmetimą. „Mes su ministru [Oleksijumi] Reznikovu artimai bendravome dėl permainų mūšio lauke ir dirbame nuosekliai, kad patenkintume Ukrainos prašymus dėl naujų pajėgumų, ypač didelio nuotolio ugnies, šarvų ir pakrančių gynybos poreikių. Siekdamos padėti Ukrainai apsiginti, Jungtinės Valstijos jai suteikė haubicų, ir „Javelin‘ų“, ir didžiulius kiekius amunicijos, bepiločių orlaivių, sraigtasparnių „Mi-17“, kontrartilerijos radarų, taktinių transporto priemonių ir elektroninės trukdymo įrangos. Kartu su partneriais mes taip pat apmokome Ukrainos pajėgas naujų pajėgumų srityje ir esame įsipareigoję padaryti dar daugiau“, susitikimo metu sakė Pentagono vadovas.
Susitikimo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad aljansas tęs sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, kuri, anot jo, „šiuo metu yra kritinėje situacijoje, tad šaliai skubiai reikia pagalbos“. J. Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkės perėjo nuo senesnės įrangos prie „tolimesnio nuotolio, pažangesnių oro gynybos sistemų, pažangesnės artilerijos, daugiau sunkiosios ginkluotės“ siuntimo. Anot jo, tokios NATO narės kaip Nyderlandai skubiai bando surengti mokymus ukrainiečių kariams, kad jie greičiau prisitaikytų prie naujų atkeliaujančių sunkiųjų ginklų, tačiau, jo teigimu, prireiks laiko, kol Ukrainos pajėgos prisitaikys prie modernios sunkiosios ginkluotės. Generalinis sekretorius taip pat pareiškė, jog tikisi, kad netrukus vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus susitarta dėl naujo pagalbos Ukrainai paketo.
Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kišida trečiadienį pareiškė, kad dalyvaus šį minėtame NATO aukščiausiojo lygio susitikime ir taps pirmuoju šalies vadovu, dalyvausiančiu svarbiausiame transatlantinio aljanso susitikime. Naujasis Pietų Korėjos prezidentas Jun Suk Jeolas taip pat bus pirmasis savo šalies vadovas, dalyvausiantis šiame susitikime. Į viršūnių susitikimą delegacijas taip pat siunčia Švedija ir Suomija, kurios pateikė prašymus įstoti į NATO.
Pirmadienį vykusioje „Atlantic Council“ diskusijoje buvęs NATO pajėgų Europoje vadas, į atsargą išėjęs JAV generolas Wesley‘is Clarkas pareiškė, kad NATO privalo arba peržengti savo teritoriją arba nutraukti savo veiklą. Anot jo, Generalinio sekretoriaus J. Stoltenbergo išsakyta idėja, kad NATO negali nieko padaryti be tiesioginės atakos prieš Aljansą, subliuško jau 90-aisiais. „Atėjo laikas grįžti prie pamokų, kurias išmokome. NATO privalo įsikišti. Oficialiai tai paskelbkime ir įsakykime rusams nutraukti ugnį. Karas negali būti sustabdytas be NATO įsikišimo“, kalbėjo generolas, kurį citavo Amerikos balsas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino surengti naujas išsamias diskusijas su Ukraina. „Prie mūsų Europos Sąjungos vartų klostosi precedento neturinti geopolitinė situacija“, sakė jis po susitikimo su Rumunijoje dislokuotais Prancūzijos kariais. „Mums, Europos Sąjungai, reikia pasiųsti aiškių politinių signalų Ukrainai ir Ukrainos žmonėms, didvyriškai besipriešinantiems jau kelis mėnesius“, sakė Prancūzijos prezidentas.
Žiniasklaidoje pasirodė kol kas nepatvirtintų pranešimų, kad E. Macronas kartu su Vokietijos kancleriu ir Italijos ministru pirmininku gali pirmą kartą apsilankyti Ukrainos sostinėje Kyjive nuo Rusijos invazijos pradžios. Prancūzijos prezidentas trečiadienį užsiminė, kad netrukus gali vykti į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu, tačiau sakė, kad „nesileis į logistiką“. E. Macronas taip pat paminėjo, kad reikia rasti būdų, kaip atblokuoti Ukrainos grūdų eksportą.
Naujos saugyklos grūdams iš Ukrainos bus statomos kelis mėnesius. Jas norima išdėstyti Lenkijos ir Ukrainos pasienyje. Tai trečiadienį pranešė portalas rbc.ua, remdamasis Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministru Henryku Kowalczyku. „JAV prezidento Joe Bideno sumanymas statyti laikinas grūdų saugyklas Lenkijoje, prie Ukrainos sienos, yra labai įdomus. Bet kol kas tai tik įžanginis pareiškimas, kuris reikalauja daug konkrečių sprendimų. Jie susiję su saugyklų statybos vietomis, papildoma infrastruktūra, finansavimo šaltiniais, nuosavybės teise ir daugeliu panašių klausimų“, socialiniame tinkle Facebook rašė ministras. Antradienį JAV prezidentas J. Bidenas informavo apie Vakarų planą statyti saugyklas prie Ukrainos sienų, kad būtų palengvintas grūdų eksportas, kurį stabdo Rusijos pradėta Ukrainos Juodosios jūros uostų blokada, sukėlusi pasaulinę maisto tiekimo krizę.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu trečiadienį pareiškė, kad šalis laukia Rusijos atsakymo dėl saugaus jūros koridoriaus grūdų gabenimui iš Ukrainos. Jo teigimu, JT planas yra sukurti jūros koridorių iš Ukrainos grūdų eksportui. Šio koridoriaus sukūrimas leistų neišminuoti teritorijos aplink Ukrainos uostus. Tai yra kitoks planas nei anksčiau, kai buvo siūloma visiškai išminuoti teritoriją.
Turkijos užsienio reikalų ministras trečiadienį taip pat pareiškė, kad šalis laukia raštiško atsakymo iš Švedijos ir Suomijos dėl Ankaros išsakytų nuogąstavimų, susijusių su šių šalių siekiu prisijungti prie NATO. Bet kurios naujos NATO narės priėmimui turi vienbalsiai pritarti visos aljanso šalys, tačiau Turkija kol kas blokuoja Švedijos ir Suomijos prisijungimą.
Remdamasis savo šaltiniais Financial Times antradienį paskelbė, kad Vokietija pasiūlė didžiąją dalį iš 3,5 tūkst. papildomų NATO karių dislokuoti savo teritorijoje, o ne Lietuvoje, kaip buvo žadėjusi anksčiau. Anot Vakarų pareigūnų, kuriais rėmėsi Financial Times, 3,5 tūkst. karių būtų dislokuoti Vokietijoje ir į Lietuvą būtų siunčiami tik prireikus. NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas teigia, kad visi sprendimai dėl papildomų pajėgų dislokavimo aljanso Rytų flange dar tik bus priimami, bet LRT žurnalistams Briuselyje jis patvirtino Financial Times informaciją, kad Berlynas siūlo 3,5 tūkst. karių brigadą dislokuoti Vokietijoje, o ne Lietuvoje.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova trečiadienį pareiškė, kad Ukraina nutraukė derybas su Rusija, nes tai padaryti liepė JAV. Anot jos, Kyjivas su derybų pasiūlymu kreipėsi į Maskvą, Maskva jį priėmė, buvo suformuota derybinė komanda, įvyko keli susitikimai, tačiau po derybų Turkijoje signalai iš Ukrainos pusės nutrūko. „Mes puikiai žinome, nes turime atitinkamą informaciją, kad tokį įsakymą davė jų amerikiečių valdytojai. Todėl visi klausimai tenka jiems“, sakė M. Zacharova.
Tuo tarpu Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas trečiadienį netikėtai pareiškė, kad Kremlius suinteresuotas kuo greičiau sudaryti su Ukraina politinius ir diplomatinius susitarimus. Jį cituoja Rusijos naujienų agentūra TASS. Anot N. Patruševo, „Rusija suinteresuota kuo greičiau sudaryti politinius ir diplomatinius susitarimus, kurie leistų nutraukti kovos veiksmus. Bet Maskvos ir Kyjivo derybas įšaldė Ukrainos atstovai“. Anot jo, Ukrainos ir Rusijos derybos buvo įšaldytos JAV ir Jungtinės Karalystės reikalavimu. UNIAN primena, jog anksčiau Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas pareiškė, kad Ukraina ir Rusija tikrai sės prie derybų stalo, bet ne dabar ir ne Maskvos sąlygomis. Anot jo, Rusija prabilo apie derybų būtinybę kaip tik dabar, kadangi sutelkė visus savo išteklius Ukrainos Rytuose. Jo teigimu, Kremlius „turi iliuzijų, kad, pasitelkus Europos bendriją ir elitą, atėjo metas, kai reikia priversti Ukrainą sėsti prie derybų stalo“.
Kinijos lyderis trečiadienį Rusijos prezidentui telefonu pažadėjo, kad Pekinas ir toliau rems Maskvą „suvereniteto ir saugumo“ klausimais. „Kinija yra pasirengusi ir toliau remti Rusiją klausimais, susijusiais su pagrindiniais interesais ir pagrindiniais rūpesčiais, tokiais kaip suverenitetas ir saugumas“, Xi Jinpingą citavo Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV. Tai buvo antrasis abiejų lyderių pokalbis nuo karo pradžios. Kinija atsisakė pasmerkti Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir yra kaltinama, kad diplomatiškai dengia Maskvą, kritikuodama Vakarų sankcijas ir ginklų tiekimą Kyjivui.
