Reikšmingiausi 13-osios karo Ukrainoje savaitės įvykiai

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Po trijų karo prieš Ukrainą mėnesių, tryliktąją karo savaitę okupantų pajėgos tęsia puolamąsias operacijas – padėtis Donbase išlieka sudėtinga, pagrindiniu agresorių taikiniu lieka Sieverodonecko miestas. Pagrindinis Rusijos tikslas dabar yra įtvirtinti visišką Donecko ir Luhansko sričių teritorijų kontrolę ir užtikrinti sausumos koridoriaus su okupuotu Krymu stabilumą. Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo, visame Donbase tęsiasi kovos dėl Sieverodonecko, Lymano, Bachmuto ir Avdijivkos. Tuo tarpu Charkive rusų pajėgos sutelktos ties jau užimtų pozicijų išlaikymu. Ukrainos ginkluotosios pajėgos po tris mėnesius trukusio karo iš okupantų jau išlaisvino daugiau nei 1000 gyvenviečių.

Buvusio Jungtinės Karalystės kariuomenės generolo sero Richardo Barronso teigimu, ateinančiais mėnesiais situacija Ukrainos Rytuose gali pasiekti tokią fazę, kuomet abi pusės bus įstrigusios, o kaip situacija klostys po to, nuspėti labai sudėtinga. Anot jo, fronte vis dar pastebimas rusų pajėgų judėjimas į priekį. Generolo vertinimu, padėtis kulminaciją galėtų pasiekti vasarą.

Anot Washington Post, mažiausiai 1000 ukrainiečių kovotojų, tarp jų ir „Azovo“ pulko kariai praėjusią savaitę iš Mariupolyje esančios „Azovstal“ plieno gamyklos buvo perkelti į Rusijos kontroliuojamą teritoriją. „Azovo“ pulko vadas praeitą penktadienį teigė, jog buvo gautas įsakymas nutraukti paskutinę okupantų niokojamo Mariupolio gynybą, ir dabar pastangos bus telkiamos gyvybių gelbėjimui bei žuvusiųjų išvežimui.

Po kelių valandų Rusijos gynybos ministerija socialiniame tinkle Telegram paskelbė, kad „Azovstal“ plieno gamyklos požeminius tunelius „visiškai kontroliuoja Rusijos ginkluotosios pajėgos“, ir kad „paskutinė 531 kovotojo grupė pasidavė“. Tuo tarpu vakar Maksva pareiškė, jog „per anksti“ svarstyti apsikeitimą belaisviais, kol pasidavę ukrainiečių kariai nestojo prieš teismą. Užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka sakė, kad Maskva svarstys galimybę apsikeisti belaisviais tik po to, kai pasidavę ukrainiečių kariai „bus tinkamai nuteisti, nubausti“.

Per Ukrainos nacionalinį transliuotoją prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, jog vien Mariupolio gynyba Ukrainos pajėgoms kainavo „labai daug“ pilotų. Lieka neaišku, kaip šie nuostoliai gali paveikti Ukrainos pastangas ginti kitas teritorijas, netgi į šalį plūstant Vakarų teikiamai ginkluotei.

Pietų operatyvinės vadovybės saugumo ir gynybos pajėgų spaudos centro vadovės Natalijos Humeniuk teigimu, Odesos miestas tebėra agresorių prioritetas – okupantai nori jį užgrobti ir užimti. Vakar ji pareiškė, kad „agresorių laivų grupės reformuojamos ir stiprinamos, jie gabena atsargas ir bando įrenginėti pozicijas, įskaitant ir Gyvačių salą“.

„Kryme dislokuojamos papildomos oro gynybos divizijos, nes priešas jau žino, kad jų laivų sunaikinimas nėra chimera, tai visiškai įmanoma. Todėl jie taip pat bando gintis “, sakė ji. N. Humeniuk teigimu, Rusijos raketiniai laivai toliau telkiasi Juodosios jūros šiaurės vakarinėje dalyje ir raketų smūgiais toliau kelia grėsmę ne tik pietiniam regionui, bet ir visai Ukrainai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo teigimu, siekdami tęsti karo veiksmus ir papildyti didelius gyvosios jėgos bei technikos nuostolius Ukrainos teritorijoje, rusų okupantai formuoja rezervinius dalinius iš Pietų karinės apygardos. Generalinis štabas taip pat informavo, jog septyni Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų batalionai (maždaug 4,9 tūkst. karių) toliau tęsia buvimą Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje Voluinės ir Polesės srityse.

Tryliktąją karo savaitę agresoriai toliau raketomis, bombomis bei artilerija naikino kritinės svarbos Ukrainos infrastruktūrą. Okupantai toliau taikėsi į Ukrainos gynybos kompleksą, logistikos infrastruktūrą ir miestų gyvenamuosius rajonus. Rusija pradėjo aktyviai naudoti tolimojo nuotolio ir strateginius bombonešius, kad aptiktų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos sistemas. Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, agresorių pajėgos jau panaudojo daugiau nei 60 proc. didelio tikslumo ginklų atsargų.

Pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę okupantai toliau terorizavo ir baugino vietos gyventojus, vykdė plėšimus, vagystes, grobimus ir kitus karo nusikaltimus. Vykdydama agresiją prieš Ukrainą, Rusija ir toliau naudojo uždraustus ginklus. Nuolatiniai agresorių apšaudymai iš karo zonų neleido evakuoti civilių ir sužeistųjų.

Okupantų nuostoliai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo gegužės 25 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 203 lėktuvus, 167 sraigtasparnius ir maždaug 28,5 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 1254 tankai, 3063 šarvuočiai, 595 artilerijos sistemos, 199 raketų paleidimo sistemos, 93 oro gynybos sistemos, 2157 motorinės transporto priemonės, 13 laivų, 455 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.

Humanitarinė situacija

Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos teigimu, nuo karo pradžio jau žuvo mažiausiai 22 tūkst. Mariupolio gyventojų. Būdamas okupantų nelaisvėje „Azov“ pulko vadas Denysas Prokopenko turėjo galimybę trumpam paskambinti žmonai Katerynai, kuri Guardian teigė, kad jai taip pat buvo pranešta, jog belaisviai nepatyrė smurto. Tačiau iš karto nebuvo aišku, ar D. Prokopenko pokalbio metu galėjo kalbėti laisvai. Anot jo žmonos, į nelaisvę patekę Ukrainos kariai iš „Azovstal“ plieno gamyklos yra laikomi „patenkinamomis“ sąlygomis. „Jis pasakė, kad jam viskas gerai, ir paklausė, kaip aš. […] Iš kitų šaltinių girdėjau, kad sąlygos [nelaisvėje] yra daugiau ar mažiau patenkinamos“, antradienį Guardian sakė K. Prokopenko.

Pirmąjį traukinį su 1800 tonų ukrainietiškų kukurūzų į Europos Sąjungą nugabeno Čekijos operatorius. Kukurūzai į Egiptą keliaus iš Vokietijos uosto. „ČD Cargo“ ieško įvairių transporto kelių okupantų vykdomai Juodosios jūros blokadai apeiti – uostuose Vokietijoje, Lenkijoje, taip pat prie Adrijos jūros. Tęsdamas šantažo politiką, Kremlius grūdų eksporto koridorių nori iškeisti į sankcijų panaikinimą. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba perspėjo, kad „nuolaidų Rusijai strategija yra žlugo nuo 2014 metų ir neturėjo jokių sėkmės šansų“. Vienintelis būdas užtikrinti visišką maisto produktų eksportą iš Ukrainos – per Odesos uostą, kurį šiuo metu gali atblokuoti tik kariuomenė arba trečioji šalis, kuri galėtų užtikrinti humanitarinį grūdų koridorių, saugomą kariniais laivais.

Lietuvos socialinės apsaugos ministrės vakar pasirašyta kelių šalių deklaracija dėl Rusijos grobiamų ukrainiečių vaikų bus išsiųsta į Jungtines Tautas, JT vaikų fondo ir kitas organizacijas tikintis jų pagalbos šiuo klausimu. Nuo karo pradžios dešimtys tūkstančių vaikų buvo priverstinai deportuoti iš Ukrainos į Rusiją, nesilaikant Ukrainos įstatymuose nustatytų būtinų procedūrų. Ukrainos socialinės politikos ministrės Marynos Lazebnos teigimu, daugiau nei 100 tūkst. vaikų yra išvežta į Rusijos Federacijos arba į Ukrainos nekontroliuojamas teritorijas, daugiausiai į Donecką.

Tarptautinė erdvė

Jungtinė Karalystė mano, jog mažai tikėtina, kad sausumos eksporto mechanizmai iš Ukrainos galėtų pakeisti laivybos pajėgumų trūkumą, kilusį dėl Rusijos blokados. Anot šalies gynybos ministerijos, dėl to sandėliuose lieka didelės Ukrainos grūdų atsargos, kurių negalima eksportuoti. Britų gynybos ministerijos teigimu, Rusijos jūrų pajėgų blokada svarbiausiuose Juodosios jūros uostuose atgrasė komercinės laivybos pramonę nuo veiklos šiame regione. Kova jau padarė netiesioginį spaudimą pasaulinėms grūdų kainoms. Nors Rusijos karinė jūrų blokada ir toliau atgraso nuo komercinės laivybos į Ukrainos uostus, dėl to atsirandantis tiekimo trūkumas dar labiau padidins daugelio pagrindinių produktų kainą. Nuo pat karo pradžios Odesoje nevykdoma jokia prekybinės laivybos veikla.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad, panašiai kaip ir energetikos sektoriuje, Rusija maisto tiekimą naudoja kaip ginklą, turintį pasaulinių pasekmių. Kalbėdama kasmetiniame Pasaulio ekonomikos forume Davose, ji sakė, kad „pasaulinis bendradarbiavimas“ yra „priešnuodis Rusijos šantažui“.

Baltarusijos ministras pirmininkas Romanas Golovčenka patvirtino, kad Baltarusija tiekia ginklus Rusijai. „Rusų gamybos ginklai šiuo metu turi paklausą tarp Rusijos vartotojų“, trečiadienį per valstybinį televizijos kanalą „Baltarusija-1“ sakė jis. R. Golovčenka taip pat pripažino, kad dėl Vakarų sankcijų karinei pramonei kyla sunkumų: „labai dideli importo apribojimai. Ne paslaptis, kad naudojome vakarietiškus komponentus“. Anot jo, šiuo tikslu gamintojai „užsiėmė importo pakeitimu“ ir „stiprino ryšius su Rusijos gamintojais“.

Rusijos Dūma nubalsavo už tai, kad būtų panaikinta viršutinė karių amžiaus riba. Tai dar vienas ženklas, kad šaliai trūksta karių karui Ukrainoje tęsti. Iki šiol pirmąją sutartį su kariuomene galėjo sudaryti tik 18 – 40 metų amžiaus rusai ir 18 – 30 metų amžiaus užsieniečiai.

Praeitą ketvirtadienį JAV Senatas didele balsų dauguma pritarė 40 mlrd. JAV dolerių (37,8 mlrd. eurų) karinei ir ekonominei pagalbai Ukrainai ir jos sąjungininkėms. Senatas 86 balsais prieš 11 galutinai patvirtino šį paketą. Neabejojama, kad J. Bidenas greitai pasirašys abejų Kongreso rūmų patvirtintą pagalbos paketą.

Vakar Rusija pareiškė mokėsianti užsienio skolą rubliais, JAV paskelbus apie išimties, leidusios Maskvai atlikti mokėjimus Rusijoje laikomais doleriais, panaikinimą. JAV iždas antradienį nurodė panaikinantis išlygą, leidusią laviruoti tarp drastiškų finansinių sankcijų, įvestų Maskvai po jos invazijos į Ukrainą, artindamas Rusiją prie įsipareigojimų nevykdymo.

ES vakar pasiūlė naujas taisykles, kurios apsunkintų Rusijos oligarchų galimybes apeiti sankcijas ir sudarytų sąlygas konfiskuoti jų turtą, kad iš jo būtų galima finansuoti Ukrainos atstatymą po karo.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis trečiadienį pareiškė esantis tikras, kad ES iki kitą savaitę vyksiančio viršūnių susitikimo pasieks susitarimą dėl rusiškos naftos embargo, kuriam įnirtingai priešinasi Vengrija. Tuo tarpu Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas vis dar priešinasi gegužės pradžioje Europos Komisijos pateiktam siūlymui uždrausti rusiškos naftos importą.

Lietuva įsitraukia į Tarptautinio Teisingumo Teismo bylą dėl Rusijos karo Ukrainoje, vakar nusprendė Vyriausybė. Šaliai šioje byloje atstovauti įgaliota Teisingumo ministerija. Byla Tarptautiniame Teisingumo Teisme nagrinėjama pagal Kyjivo pareiškimą.

Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė ruošia naują paramos Ukrainai siuntą. Toliau padedant atsilaikyti prieš Rusijos agresiją, Ukrainai bus perduodama 20 šarvuotų transporterių „M113“, 10 karinių sunkvežimių ir 10 išminavimo darbams skirtų visureigių. Anot krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, naujai ruošiamos siuntos Ukrainai vertė siekia apie 15,5 mln. eurų.

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą