Reikšmingiausi 11-osios karo Ukrainoje savaitės įvykiai

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Reikšmingiausi 11-osios karo Ukrainoje savaitės įvykiai

Vienuoliktąją karo prieš Ukrainą savaitę okupantų pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Rytų operatyvinėje zonoje, siekdamos visiškai kontroliuoti Donecko, Luhansko ir Chersono sričių teritorijas bei suformuoti sausumos koridorių tarp šių teritorijų ir okupuoto Krymo. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vakar dienos duomenimis, Rusijos pajėgos didina strateginių puolimo operacijų Rytų operatyvinėje zonoje tempą. Didžiausias okupantų aktyvumas stebimas Slobožansko ir Donecko kryptimis.

Vakar Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė apie laimėjimus per kontrataką, galinčią reikšti karo tempo pasikeitimą – trečiadienio rytą Ukrainos pajėgos buvo vos kelių kilometrų atstumu nuo Rusijos sienos. Jei situacija nepasikeis, Ukrainos pajėgos gali kelti grėsmę pagrindinių Rusijos puolimo pajėgų logistikos maršrutams.

JAV gynybos žvalgybos agentūros vadovas generolas leitenantas Scottas Berrieris antradienį pareiškė, kad nei vienai iš šalių nepasiekus ryškios persvaros, karas Donbase pasiekė aklavietę, o nacionalinės JAV žvalgybos vadovė Avril Haine perspėjo, kad Vladimiro Putino karas Ukrainoje artimiausiais mėnesiais greičiausiai taps „labiau nenuspėjamas ir eskaluojamas“, pranešė CNN. Anot A. Haines, Rusijos pergalė Donbase karo pabaigos gali ir nereikšti. „Mūsų vertinimu, prezidentas Putinas ruošiasi užsitęsusiam konfliktui Ukrainoje, kurio metu jis vis dar ketina siekti tikslų už Donbaso ribų“, sakė ji.

Tuo tarpu britų žvalgybos duomenimis, Ukraina sėkmingai smogė Rusijos oro gynybai ir logistinės paskirties laivams dronais „Bayraktar“. Anot britų gynybos žvalgybos, Rusijos atsargų laivai turi minimalią apsaugą vakarinėje Juodosios jūros dalyje, Rusijos kariniam jūrų laivynui pasitraukus link Krymo po to, kai buvo sunaikintas kreiseris „Moskva“. Jei Rusija sustiprins savo pozicijas Gyvačių saloje strateginėmis oro gynybos ir pakrančių gynybos sparnuotomis raketomis, jos galėtų dominuoti Juodosios jūros Šiaurės Vakaruose, praneša britų žvalgyba.

Kai kurių gynybos pareigūnų teigimu, nuošali sala, kurią Rusija okupavo jau pirmąją invazijos dieną, Ukrainai suaktyvinus pastangas ją atkovoti, tapo mūšio dėl vakarinės Juodosios jūros pakrantės kontrolės karštuoju tašku. Ukrainos kova dėl Gyvačių salos gali nulemti, ar Rusija sugebės joje įkurti gynybinę bazę ir taip įgyti dominavimą Juodosios jūros Šiaurės Vakaruose, pranešė Reuters.

Okupantai tęsia „Azovstal“ plieno gamyklos Mariupolyje apšaudymus, tačiau, nepaisant to, vienuoliktąją karo savaitę Mariupolio gynėjai ir toliau didvyriškai laikėsi. Vakar Azovo pulkas paskelbė, jog per parą prieš Mariupolio gynėjų saugomą gamyklos teritoriją buvo įvykdyti net 38 antskrydžiai, įskaitant keturis strateginių bombonešių reidus. Priešas nesiliauja bandęs užimti „Azovstal“ tvirtovę ir kasdien ją atakuoja viskuo, kuo tik įmanoma, įskaitant aviaciją, artileriją, tankus ir pėstininkus.

Okupantai ir toliau raketomis, bombomis bei artilerija naikina kritinės svarbos Ukrainos infrastruktūrą –  nuolatiniai apšaudymai neleidžia evakuoti civilių ir sužeistųjų iš karo zonų. Okupantai toliau taikosi į Ukrainos gynybos kompleksą, logistikos infrastruktūrą ir miestų gyvenamuosius rajonus. Antradienį prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nuo invazijos pradžios okupantai Ukrainai sudavė 2154 raketų smūgius, įskaitant 25 smūgius Odesos miestui gegužės 8 – 9 dienomis, o nuo gegužės pradžios Rusija į Ukrainą jau yra paleidusi 74 sparnuotąsias ir balistines raketas. Be to, pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę okupantai toliau terorizuoja ir baugina vietos gyventojus, vykdo plėšimus, vagystes, grobimus ir kitus karo nusikaltimus.

Valstybinio tyrimų biuro direktorius Oleksijus Suchachovas trečiadienį informavo, jog Ukrainos Šiaurės Rytų Sumų regione esančiame Trostjaneco mieste biuro pareigūnai aptiko okupantų dokumentus, kuriuose užfiksuoti Rusijos planai užgrobti visą Ukrainos teritoriją.

Vakar Rusijos naujienų agentūra TASS paskelbė, kad okupuotas Chersono regionas planuoja prašyti prezidento V. Putino iki metų pabaigos pripažinti jį Rusijos teritorija. Vėliau trečiadienį Kremlius pareiškė, kad Rusijos okupuotame Chersono regione Pietų Ukrainoje gyvenantys žmonės turi nuspręsti, ar jie nori prisijungti prie Rusijos, tačiau bet koks sprendimas turi turėti aiškų teisinį pagrindą.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denysenko trečiadienį sakė, jog mažai tikėtina, kad Baltarusijos prezidentas netrukus duos nurodymą savo kariuomenei pradėti sausumos operaciją Ukrainoje.

Okupantų nuostoliai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo gegužės 11 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 199 lėktuvus, 160 sraigtasparnių ir maždaug 26,3 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 1187 tankai, 2856 šarvuočiai, 528 artilerijos sistemos, 185 raketų paleidimo sistemos, 87 oro gynybos sistemos, 1997 motorinės transporto priemonės, 12 laivų, 390 dronų. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.

Humanitarinė situacija

Šeštadienį Ukrainos vicepremjerė ir laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščiuk informavo, jog iš „Azovstal“ plieno gamyklos Mariupolyje buvo sėkmingai evakuoti visi civiliai, ir kad „ši Mariupolio humanitarinės misijos dalis yra baigta“. Prasidėjus evakuacijai, Ukrainos prezidentas pareiškė, kad svarstomos „diplomatinės galimybės“ išgelbėti ir komplekse likusius ukrainiečių karius.

Antradienį šokiruojančias sužeistų ir suluošintų karių iš „Azovstal“ nuotraukas socialiniame tinkle Facebook išplatinęs Azovo pulkas kreipėsi į Jungtines Tautas ir Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą, prašydamas „parodyti žmogiškumą ir dar kartą patvirtinti savo pagrindines vertybes, kuriomis remiantis buvo sukurtos šios institucijos“, iš komplekso gelbėjant sužeistuosius, „kurie nebėra kovotojai“.

Vakar Ukrainos ombudsmenė Liudmyla Denisova taip pat kreipėsi į JT ir Raudonąjį Kryžių, prašydama padėti evakuoti sužeistus Mariupolio gynėjus, pasitelkiant „visas įmanomas priemones sužeistiems civiliams, kurie nebėra kovotojai, apsaugoti ir jiems padėti“. Ji įspėjo, jog sugriovus laikinąją ligoninę, daugelis „Azovstal“ komplekse esančių žmonių tiesiog miršta. L. Denisova pareiškė, kad šalis agresorė nesuteikia sužeistiesiems kariams šanso išgyventi.

„Dėl infekcijų pavojaus, trūkstant antibiotikų, medicininių instrumentų ir sterilių tvarsčių, gydytojai priversti amputuoti [sužeistųjų] galūnes net ir dėl nedidelių sužalojimų“, socialiniame tinkle Telegram rašė ji. Tuo tarpu Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenko trečiadienį pranešė, jog po bombardavimo „Azovstal“ gamykloje vėl kilo gaisras. „Jei žemėje yra pragaras, tai jis yra ten“, socialiniame tinkle Telegram rašė jis.

Trečiadienį Mariupolio meras Vadymas Boičenko informavo, jog iki metų pabaigos nusiaubtame mieste nuo ligų ir nepakeliamų sąlygų gali mirti daugiau nei 10 tūkst. ten likusių gyventojų. Mariupolyje šiuo metu gyvena 150 – 170 tūkst. žmonių. Jo teigimu, „okupantai Mariupolį pavertė viduramžių getu“, taigi, iš to seks ir „atitinkamas mirtingumas“, be vaistų ir medikų pagalbos, neatstačius vandentiekio ir tinkamos kanalizacijos, mieste kilus epidemijoms.

V. Boičenko teigimu, dauguma Mariupolyje likusių žmonių yra seni ir serga, taigi, nesant tinkamoms sąlygoms, pažeidžiamų grupių mirtingumas smarkiai išaugs. Anot jo, dalis mariupoliečių į miestą grįžo iš gretimų kaimų, nes dėl griežtos „filtravimo“ sistemos jiems neleidžiama patekti į laisvos Ukrainos teritoriją. „Mūsų žmonėms gresia mirtinas pavojus. Todėl reikalinga visiška miesto evakuacija“, socialiniame tinkle Telegram rašė Mariupolio meras.

Ukrainos generalinės prokuratūros gegužės trečiadienio ryto duomenimis, nuo karo pradžios oficialiai užfiksuotos 643 vaikų aukos. Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios žuvo 226, o sužeista 417 vaikų. Šie skaičiai nėra galutiniai, nes vyksta jų nustatymo aktyvių karo veiksmų zonose bei laikinai užimtose ir išlaisvintose teritorijose procesas. Generalinė prokuratūra taip pat informavo, kad Rusijos ginkluotosioms pajėgoms kasdien bombarduojant ir apšaudant Ukrainos miestus bei kaimus, buvo apgadintos 1657 švietimo įstaigos, iš kurių 139 buvo visiškai sunaikintos.

Rusijos naujienų agentūra TASS antradienį informavo, kad vien per parą iš Ukrainos „nedalyvaujant Kijevo valdžiai“ buvo „evakuoti“ 8787 žmonės, iš jų 1106 vaikai. TASS taip pat pranešė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios į Rusiją iš viso buvo deportuoti 1208225 žmonės, iš jų 210224 nepilnamečiai. Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, sieną su Ukraina kirto156651 automobilis. Masinį prievartinį civilių pervežimą į okupacinės valdžios teritoriją draudžia 1949 metų Ženevos konvencijos, apibrėžiančios tarptautinius teisinius humanitarinio elgesio konflikto metu standartus, priskiriant tokį elgesį karo nusikaltimams.

Ukrainos Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Pirotechnikos darbų ir humanitarinio išminavimo departamento vadovas Olehas Bondaras informavo, jog, remiantis tarptautine patirtimi, išminavimo procesas Ukrainoje gali užtrukti nuo penkių iki dešimt metų. Anot jo, viena rimčiausių neigiamų Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmių – jos teritorijose masiškai priešo paliekami sprogmenys, tarp jų ir uždrausti tarptautinėmis konvencijomis.

O. Bondaras patikslino, kad okupantai naudojo nuotolines užminavimo sistemas, ciniškai įrenginėjo minų laukus apgyvendintose vietovėse ir paliko daugybę ypač pavojingų specialiai įrengtų sprogstamųjų užtaisų, keliančių mirtiną pavojų ir baimę civiliams. Amunicija ir minos anot jo, aptinkamos Kyjivo, Černihivo, Charkivo, Sumų, Mykolaivo, Zaporižės, Dniepropetrovsko, Donecko, Luhansko regionuose. Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms išlaisvinus miestus ir kaimus, imamasi prioritetinių priemonių, įskaitant vietovių, kelių ir pastatų apžiūras bei avarinių brigadų darbus prie elektros linijų, dujų ir vandens magistralių, praneša portalas Ukrinform.

Tarptautinė erdvė

V. Putinas, pirmadienį atidarydamas kasmetinį paradą, skirtą vadinamajai pergalės dienai pažymėti, nepaskelbė nei pergalės, nei visuotinės mobilizacijos, kaip buvo tikėtasi, tačiau sekmadienį pareiškė, kad Rusija laimės karą Ukrainoje. Parado metu Raudonojoje aikštėje V. Putinas kalbėjo, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje tęsia kovą su „nacizmu“, tačiau svarbu „padaryti viską, kad pasaulinio karo siaubas nepasikartotų“.

Tuo tarpu JAV prezidentas Joe Bidenas gegužės 9 dieną pasirašė istorinį lendlizo Ukrainai įstatymą. Prezidentas pabrėžė, kad įstatymą jis pasirašo kitą dieną po gegužės 8-osios, kai JAV ir Vakarų Europa minėjo Pergalės Europoje dieną ir Trečiojo reicho sutriuškinimą. Lendlizas „yra paremtas Antrojo pasaulinio karo programa, padėjusia Europai pasipriešinti Hitleriui“, nurodė Baltieji rūmai.

Dieną prieš tai, sekmadienį, Baltieji rūmai paskelbė naują sankcijų Rusijai paketą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Rusijos valstybinei žiniasklaidai, taip pat šalies įmonių bei oligarchų prieigai prie pasaulyje pirmaujančių JAV apskaitos ir konsultavimo paslaugų. Sankcijos bus taikomos transliuotojams „Channel One Russia“ ir „NTV Broadcasting Company“, taip pat televizijai „Russia-1“ – bet kuriai JAV kompanijai bus draudžiama jas finansuoti per reklamą arba parduoti joms įrangą. JAV taip pat draus įmonių steigimo, administravimo pagal įgaliojimą, apskaitos bei valdymo konsultavimo paslaugas bet kuriam asmeniui iš Rusijos. Vašingtonas taip pat paskelbė naujus draudimus amerikietiškos produkcijos eksportui į Rusiją, sankcijas išplečiant į įvairių gamybos priemonių sektorių. Sekmadienį JAV taip pat pranešė, kad įves vizų ribojimus daugiau kaip 2 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos pareigūnų, taip pat sankcijas „Sberbank“ ir „Gazprombank“ pareigūnams.

Sekmadienį virtualų susitikimą surengę Didžiojo septyneto šalių lyderiai paskelbė įsipareigojimą palaipsniui nutraukti arba uždrausti rusiškos naftos importą, o pirmadienį Japonijos premjeras Fumio Kishida pareiškė, kad, prisidėdama prie Didžiojo septyneto šalių grupės pastangų kovoti su Rusijos invazija į Ukrainą, jo šalis taip pat pamažu nutrauks rusiškos naftos importą.

Jungtinė Karalystė sekmadienį paskelbė, jog  ruošia 1,3 mlrd. svaro sterlingų (apie 1,5 mlrd. eurų) karinę paramą Ukrainai. Šis finansavimas papildo ankstesnę maždaug 1,5 mlrd. svarų vertės paramą. Tai didžiausios britų karinės išlaidos vienam konfliktui nuo pat kampanijų Irake ir Afganistane.

Šią savaitę Lietuvoje lankėsi Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko pavaduotoja Olena Kondratiuk. Į Lietuvos parlamentarus Seime ji kreipėsi antradienį. Vizito programoje taip pat suplanuoti O. Kondratiuk susitikimai su Seimo pirmininke ir jos pavaduotoja, parlamento komitetų pirmininkais, ministrais ir kitais valstybės pareigūnais. Aukščiausiosios Rados Pirmininko pavaduotojos apsilankymas yra aukščiausio Ukrainos pareigūno vizitas Vilniuje nuo karo pradžios.

Vakar Čekija Rusijos agresiją Ukrainoje pripažino genocidu. Antradienį tokį žingsnį žengė ir Lietuvos parlamentas. Ukrainos ambasadorius Čekijoje Jevhenas Perebyinis taip pat informavo, kad Čekijos Senatas priėmė rezoliuciją, kuria remiamas ginklų tiekimas Ukrainai ir ES kandidatės statuso suteikimas.

Europos Komisijos pirmininkė pirmadienį paskelbė, jog Komisija kitą mėnesį pateiks savo atsakymą dėl Ukrainos prašymo tapti Europos Sąjungos nare. Socialiniame tinkle Twitter Ursula von der Leyen paskelbė, kad kalbėjosi su Ukrainos prezidentu ir kad laukia atsakymų į klausimyną dėl šalies narystės bloke.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis, pirmadienį iš anksto neskelbto vizito atvykęs į Ukrainos pietinį Odesos uostamiestį, buvo priverstas nutraukti susitikimą ir skubėti į slėptuvę, paskelbus oro atakos pavojų.

Sekmadienį iš anksto neskelbto vizito į Ukrainą taip pat atvyko ir pirmoji JAV ponia Jill Biden. Čia ji susitiko su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska. Jų susitikimas įvyko mokykloje, kurioje glaudžiasi civiliai ukrainiečiai, palikę savo namus dėl karo.

Vyšnia ant torto

Kare prieš Ukrainą Rusija patiria katastrofiškų nuostolių ir dėl to keičia savo propagandos strategiją. Ukrainos gynybos žvalgyba praneša, jog siekiant pakeisti rusų požiūrį į šalies kariuomenės „nenugalimumą“ ir paruošti visuomenę galimam pralaimėjimui, Rusijos žiniasklaidai buvo įsakyta komunikuoti apie Rusijos ir Ukrainos karą kaip apie ginkluotą konfrontaciją tarp Rusijos Federacijos ir ES bei NATO šalių. Kremliaus politikos strategų manymu, tai sumažintų pralaimėjimo gėdą. Anot Ukrainos gynybos žvalgybos, Kremliaus televizijos kanalų, interneto žiniasklaidos ir proputiniškos botų armijos vadovams jau nurodoma pereiti prie naujos informacinės politikos.

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą