2015 m. pasirodžiusi į krantą išmesto trejų metų kurdų tautybės berniuko nuotrauka sukrėtė pasaulį. Jis, kaip ir jo penkerių metų brolis bei mama, nuskendo, kai, bėgdami nuo karo ir nepritekliaus, bandė persikelti iš Šiaurės Sirijos į Turkiją.
Šios žūtys tapo simboliu, kuris visiems priminė, ką patiria vaikai ar šeimos, ieškantys geresnio gyvenimo.
Besiverianti Pandoros skrynia
Tiesa, per 2015 metų migrantų krizę Europos Sąjunga sulaukė rekordiškai didelio pabėgėlių skaičiaus. Daugiau nei milijonas žmonių bėgo nuo karo, persekiojimo ir skurdo Sirijoje, Afganistane bei Irake.
Prabėgus daugiau nei šešeriems metams, iš esmės niekas nepasikeitė: Vakarų pasaulis vis dar žvelgia į Viduriniuosius Rytus kaip į Pandoros skrynią, kuri veriasi sulig kiekviena diena plačiau, ir panašu, kad stebuklingo burtažodžio skryniai užverti mes nerandame.
Praeitą savaitę Jungtinių Tautų specialusis atstovas Afganistane įspėjo, kad šalis yra atsidūrusi „prie humanitarinės katastrofos slenksčio“. 22 proc. iš 38 milijonų gyventojų gresia mirtis iš bado, o dar 36 proc. susiduria su kasdieniu maisto stygiumi.
Pabėgėliai savo pačių šalyje
Jungtinėms Valstijoms po dviejų dešimtmečių išvedus savo karius iš Afganistano, Talibanas vėl perėmė šalies valdymą. Žinoma, Afganistano padėtis buvo trapi dar prieš Kabulo griūtį rugpjūčio mėnesį: užsitęsęs žemesnis nei vidutinis kritulių kiekis bei aukštesnė nei vidutinė temperatūra lėmė prastą derlių ir išaugusias kainas. Taip pat dėl dešimtmečius trukusio karo apie 4 mln. afganistaniečių, netekę turto bei socialinės padėties, tapo „pabėgėliais“ savo pačių šalyje.
Talibano pergalė padėtį dar labiau paaštrino. Afganistano ekonomika slenka į krachą. Užsienio pagalba iš kurios buvo finansuojami trys ketvirtadaliai vyriausybės išlaidų išseko, o šalies užsienio atsargos, siekiančios daugiau nei 9 mlrd. dolerių, buvo įšaldytos Amerikos ir ES centriniuose bankuose.
Taikomos ekonominės sankcijos atskyrė naująją vyriausybę nuo pasaulinės bankų sistemos. Dėl to pusė milijono karių ir policininkų neteko darbo, o valstybės tarnautojai jau keletą mėnesių negauna atlyginimo.
JT skaičiuoja, kad iki Talibano atėjimo į valdžią pusė šalies gyventojų gyveno už mažiau nei 1,90 dolerio per dieną, tačiau iki 2022 m. vidurio ši gyventojų dalis gali išaugti net iki 97 proc.
Neturėjo didelio pasirinkimo
Netinkamas Talibano valdymas ar paveldėtos problemos?
Ką tik paskirtas šalies finansų ministras sėdintis prie stalo savo kabinete. Ant stalo padėtas ginklas, šūsnis tuščių popierių, besimėtantys rašikliai ir skaičiavimo mašinėlė. Tokia nuotrauka buvo pasidalyta tviteryje.
Iš pirmo žvilgsnio galime pamanyti, kad Talibanas pasamdė ne technokratus, suprantančius modernios ekonomikos subtilybes, tačiau geriausiu atveju žmones, kurie galbūt yra puikūs pinigų plovėjai.
Talibano suformuotoje valdžioje galima rasti net oficialiai tarptautinės bendruomenės pripažįstamų teroristų, todėl būtų pernelyg drąsu teigti, jog talibai tinkamai valdo šalį.
Tačiau dauguma ekonomistų tvirtina, jog jų režimas neturėjo didelio pasirinkimo, juolab kad ir palikimą gavo labai problemišką — institucijos buvo beveik prie bankroto ribos. Kitaip tariant, vietos greitiems manevrams, galintiems išsaugoti šalies ekonomiką nuo griūties, tiesiog nebuvo.
Šiandieninis Afganistano valdžios tikslas – bandymas išvengti visiško valiutos žlugimo įvedant vietinės valiutos kontrolę.
Dabar pinigų išsiėmimas iš vietinių bankų yra ribojamas: pirmą kartą galima paimti iki 200 dolerių, o kitus kartus — iki 400 dolerių per savaitę. Taip pat valdžia bando paskatinti žmones naudoti ne dolerį, atsiskaitant už prekes bei paslaugas, o vietinę valiutą.
Atkeliavo vos trečdalis
Užduotis itin sudėtinga, nes Afganistano ekonomika yra smarkiai dolerizuota. Be to, bankai bei įmonės, susidūrę su likvidumo problemomis, yra priversti užsidaryti, o išaugusios maisto ir kuro kainos veda bado krizės link.
Šaliai žlungant, tarptautinė bendruomenė sprendžia politiškai ir teisiškai sudėtingą dilemą: kaip vykdyti savo humanitarinius įsipareigojimus, tuo pačiu neparemiant Talibano?
Pastarosiomis savaitėmis JAV ir ES nusprendė skirti beveik 2 mlrd. dolerių paramą vietoje veikiančioms tarptautinėms organizacijoms, taip siekdamos sumažinti humanitarinę krizę.
Tiesa, iš JAV žadėtų 1 mlrd. dolerių atkeliavo vos trečdalis. ES savo ruožtu paruošė priemonių rinkinį „humanitarinei +“ paramai.
Niekas iki šiol nesupranta, ką reiškia tas simboliškas +, tačiau akivaizdu, kad iš vieno milijardo pažadėtų eurų 300 mln. eurų jau buvo paskirta prieš programai atsirandant, o didžioji dalis likusios dalies atiteks Afganistano kaimynėms.
Humanitarinė organizacija — ne ekonomika
Tuo tarpu Pasaulinės maisto programos vertinimu, norint išvengti krizės žiemą, reikia mažiausiai 220 mln. dolerių per mėnesį.
Vis dėlto, kaip tikina vienas Raudonojo kryžiaus atstovas: „Jokia humanitarinė organizacija negali atstoti ar pakeisti šalies ekonomikos.“ Ir jis yra visiškai teisus.
Maistinių kultūrų auginimas šalies viduje yra rizikingas dėl klimato kaitos. Norint užtikrinti stabilų maisto tiekimą, Afganistanas yra priverstas importuoti.
Tačiau importuoti didieji verslininkai negali, nes visi vietiniai bankai yra paralyžiuoti dėl vykdomų tarptautinių sankcijų ir negali pervesti pinigų į užsienio bankus, kuriuose būtų galima atsiskaityti doleriais.
Šiuo metu, gelbėdamiesi verslininkai taiko pinigų srautų apsikeitimo sandorius (currency swap). Jiems talkina tarptautinės organizacijos.
„Sandėlių ekonomika“
Panašios operacijos atrodo taip: įmonė pardavinėja sėklas Kabule. Klientai atsiskaito vietine valiuta. Tačiau pinigai nepasiekia banko, nes įmonei reikia išvengti valiutos, kuri rinkoje faktiškai nelikvidi.
Vietiniai pinigai keliauja į specialius, gerai apsaugotus „sandėlius“. Iš tų lėšų apmokami atlyginimai vietoje dirbančių tarptautinių organizacijų darbuotojams, kuriems galioja ta pati prievolė naudoti tik vietos valiutą.
Tarptautinės organizacijos, kurios irgi yra esamos situacijos įkaitės savo darbuotojams algas privalo mokėti vietine valiuta, tačiau savo užsienyje esančiose sąskaitose sukauptų dolerių neturi teisės pervesti į Afganistano bankus.
Taip abi puses gelbėja „sandėlių ekonomika“: verslininkas iš sukauptų lėšų sumoka tarptautinių organizacijų samdomiems vietiniams darbuotojams, o šios savo ruožtu suteikia galimybę Afganistano verslininkui gauti užsienio valiutos, kuri leistų apmokėti importo sąskaitas.
Atsitraukti ir laukti
Tokiomis force majeure aplinkybėmis privatus sektorius gal ir gali laikinai funkcionuoti, bet tai nėra tvaru. Taip pat didelis skaičius viešojo sektoriaus negauna atlyginimų nuo rudens. O tai reiškia, jog viešasis sektorius gali žlugti — švietimo bei sveikatos sistemos neužtikrins paprasčiausių paslaugų. Atkurti sistemas bus sudėtinga.
Sprendžiant šią įvairiapusę problemą nėra vieno sprendimo.
Nors Vakarų šalys pasirinko aiškią strategiją – atsitraukti ir laukti, kol Talibanas žlugs savaime arba pasikeis ir sudarys vyriausybę, kuri atstovautų visiems afganams, taip pat garantuotų moterų ir mažumų teises.
Tačiau to kaina — 38 mln. afganų agonija, kuri gali peraugti į badą bei masinę emigraciją.
Šiuo metu Afganistano sieną kerta apie 4-6 tūkst. žmonių per dieną. Per Iraną bei Turkiją jie keliauja Europos link. Žiemos sezonas, kuris ypač atšiaurus kalnuose, daugumą dabar privers laukti pavasario. Tuo pačiu sprendimo ieškantys Vakarų strategai dabar turi laiko apsvarstyti, kaip būtų galima keisti taikomas paramos formas.
Praėjusią savaitę Pasaulio banko valdyba, kuriai priklauso ir Jungtinės Valstijos, parodė tam tikrą lankstumą ir atlaisvino 280 mln. dolerių iš patikos fondo.
Išlikti realistams
JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas teigia, kad būtina išlaikyti ekonomines sankcijas Talibanui, bet kartu surasti būdą, kaip užtikrinti, kad humanitarinė pagalba teisėtai atitektų afganistaniečiams. Tik akivaizdu, jog kol kas visiškai neaišku, kaip šios lėšos bus pervestos.
Šios humanitarinės krizės akivaizdoje mums būtina išlikti realistams. Sankcijos Talibanui režimui tikrai nebus panaikintos dėl jų represinių veiksmų bei palaikomų ryšių su tarptautinėmis teroristinėmis grupuotėmis, taip pat sankcionuotų teroristų buvimo vyriausybėje.
Išplėsti pagalbos sritį Afganistanui nebus lengva. Didžiausią susirūpinimą kelia tai, jog Talibanas gali gauti naudos iš tarptautinės pagalbos.
Kūrybiški metodai
Todėl reikia imtis kūrybiškų metodų užtikrinant saugų humanitarinių lėšų pervedimą.
Vienas iš jų — dirbti su šalies viduje vis dar veikiančiais privačiais bankais ar įmonėmis siekiant įvesti naują Afganistano valiutą bei leisti atlikti skaitmeninius pervedimus individualiems namų ūkiams ir taip užtikrinti būtiniausių komercinių prekių importą pagal Iždo departamento bendrąją licenciją.
Taip pat Pasaulinio banko valdyba privalo ir toliau palaipsniui atlaisvinti lėšas, esančias Afganistano atkūrimo patikos fonde, kurį sudaro 1,5 mlrd. dolerių.
