Nepamirštant Taivano

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +
Pasidalinkite

Kol viso pasaulio dėmesį buvo prikaustę JAV rinkimai, Rytų pusrutulyje vyko savas trileris, kurio pagrindiniai veikėjai — Kinija, JAV, Japonija, Indija, Australija ir Taivanas. 

Pačiame rinkimų įkarštyje Trumpo administracija pasiūlė parduoti Taivanui žvalgybinius dronus, dar kartą supykdydama Pekiną. Pastebėtina, kad pastaruoju metu Kinijos kariniai lėktuvai kone kasdien pažeidžia Taivano oro erdvę.

Šiandien darbą atnaujina 73-ioji Pasaulio sveikatos asamblėjos (PSA) sesija. Iš visų pusių pasigirsta balsų, raginančių pakviesti joje dalyvauti Taivaną. Kaip skelbia Vašingtone įsikūrusio Brookingso instituto tyrimas, ši šalis geriausiai iš visų susitvarkė su pandemija.

Nors spalio gale Kinijos valstybinis dienraštis „Global Times“, kuris yra valdančiosios Komunistų partijos ruporas, publikavo straipsnį, pavadintą „Tokijas išmintingai elgiasi nesiveldamas į Vašingtono žaidimus Taivane“, grupė Japonijos parlamentarų priėmė rezoliuciją, reikalaujančią, kad vyriausybė paremtų Taivano dalyvavimą PSA.

Pridėkime prie to dar pasienio susirėmimus su Indija Himalajuose, prekybos karą su Australija, naują įstatymo projektą, didinantį pakrančių apsaugos būrių įgaliojimus Pietų Kinijos jūroje… 

Kinija aiškiai nusprendė, jog kol visi yra užsiėmę kova su pandemija, o JAV susikoncentravusi į rinkimus, atėjo palankus metas perbraižyti sienas ir išsikovoti didesnę įtaką regione. 

Bet yra ir kita medalio pusė. Tokiais savo veiksmais ji išprovokavo atsirasti tai, kas visais laikais buvo visų kinų strategų siaubas — kaimyninių šalių aljansą. 

Lapkričio pradžioje Bengalijos įlankoje JAV, Indija, Japonija ir Australija pradėjo Malabaro karines jūrų pratybas. Antroji mokymų dalis numatoma šio mėnesio gale. Šios keturios valstybės dar prieš 13 metų buvo susibūrusios į neformalų forumą, pavadintą Keturšaliu dialogu saugumo klausimais (Quadrilateral Security Dialogue, QUAD). 

Forumo dalyvės nepasirašė jokių sutarčių ir nesukūrė jokių institucijų, tiesiog nereguliariai keitėsi informacija ir rengė jūrų pratybas. Tačiau Kinijai ir to pasirodė per daug — tad, spaudžiant Pekinui, Tokijas ir Kanbera pasitraukė iš QUAD.  

Tačiau 2015 metais Japonija sugrįžo į forumą, o šiais metais veiklą jame atnaujino ir Australija. Spalį įvyko QUAD susitikimas Tokijuje, o štai dabar — surengtos karinės pratybos. Atsakydamos į vis agresyvėjančią Kinijos politiką, šios šalys siunčia signalą, kad yra nusiteikusios vienytis. 

Ar tokia įvykių eskalacija Indijos Ramiojo vandenyno regione turėtų rūpėti Lietuvai? Mūsų partneriams NATO ir ES tai rūpi. Vokietija užėmė labai aiškią poziciją ir norą dalyvauti regiono reikaluose. Reiškia turi rūpėti ir mums. Būtų laikas pabusti. 

Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer pareiškė, kad nors Kinija yra svarbi Berlyno partnerė ir jis tikisi toliau bendradarbiauti su šia Azijos šalimi, tai nereiškia, kad bus taikstomasi su bet kuo. Telekomunikacijų milžinė „Huawei“ nedalyvaus Vokietijos 5G tinklų kūrime, vokiečių karininkai bus siunčiami į Australiją, o jų kariniai laivai patruliuos Indijos vandenyne.

Vokietija NATO viduje ragina plėsti santykius su tas pačias vertybes išpažįstančiomis šalimis, tokiomis kokia yra Australija. O mes?

Ir, svarbiausia, tai veikia. Po ministrės pareiškimo, jog bet koks Pekino bandymas spręsti Taivano klausimą karinėmis priemonėmis būtų didžiulė politinė nesėkmė ir visos pusės tik pralaimėtų, Kinija jau sugrąžino žodžius apie taikų Taivano klausimo sprendimą į savo naująjį penkmečio planą (nors buvo juos išbraukusi pavasarį). 

Dabar ypač svarbu, kokie bus artimiausi JAV veiksmai. Ir ne mažiau svarbu, jog Europa Sąjunga, įskaitant ir Lietuvą, aiškiai artikuliuotų poziciją, kad eksportas į Kiniją negali būti šantažo mūsų atžvilgiu įrankis. 

Pasidalinkite
Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą