Galima drąsiai teigti, jog vakcinų nuo COVID-19 infekcijos sukūrimas viso labo per maždaug metus yra išties milžiniškas progresas, kuris iš esmės pakeis mūsų kasdienybę ir suteiks galimybę grįžti prie normalaus gyvenimo. Taigi, pasaulyje pamažu įsibėgėjant vakcinavimo procesui, pravartu (o galbūt ir visai įdomu) apžvelgti svarbiausias skiepų fronto naujienas ir tendencijas.
Kaip pasauliui ir Europai sekasi skiepytis?
Pasaulyje pagal vakcinavimo mastus šiuo metu pirmauja Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jungtinė Karalystė [1.]. Šiame kontekste Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius António Guterresas pareiškė, jog vakcinų paskirstymas pasaulyje yra netolygus ir nesąžiningas, nes dešimčiai valstybių tenka 75 proc. vakcinų, ir pridūrė, jog šiuo kritiniu momentu tolygus vakcinų paskirstymas tapo didžiausiu moraliniu išbandymu pasaulio bendruomenei [2.].
Tuo tarpu, vasario 20 dienos duomenimis, Europoje pagal skiepijimo mastus ryškiai pirmauja Jungtinė Karalystė (26,81 vakcinos dozė šimtui gyventojų) ir Malta (14,34 dozės šimtui gyventojų) [3.]. Trečioje vietoje esančioje Danijoje, vasario 20 dienos duomenimis, šimtui gyventojų tenka 8,38 vakcinos dozės [4.]. Lietuva, įskaičiuojant Jungtinę Karalystę, Europoje pagal vakcinos dozių skaičių šimtui gyventojų, vasario 20 dienos duomenimis, yra šeštoje, o Europos Sąjungoje — penktoje vietoje (6,91 dozės šimtui gyventojų) [5.]. Taigi europiniame skiepijimo kontekste atrodome iš tiesų neblogai.
Tiesa, reikia paminėti, jog šie duomenys nėra itin tikslūs, nes daugumai vakcinų reikalingos kelios dozės, taigi visiškai paskiepytų gyventojų skaičius gali nesutapti su dozių skaičiumi.
Išties įdomu tai, jog pristačiusi gana daug (ir ne itin pozityvaus) dėmesio sulaukusią vakciną „Sputnik V“, Rusija pasauliniame kontekste neatrodo itin gerai. Galbūt dėl to Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen neseniai iškėlė klausimą, kodėl gi Rusija, pasauliui siūlydama įsigyti milijonus šios vakcinos dozių, nėra pasiekusi „pakankamo progreso“ skiepydama savo gyventojus [6.].
Tokį klausimą U. Von der Leyen iškėlė po to, kai leidimą „Sputnik“ vakcinai vienašališkai suteikė Vengrija. Nors minėtosios vakcinos nėra patvirtinusi Europos vaistų agentūra (European Medicines Agency), susidomėjimą „Sputnik“ vakcina taip pat yra išreiškusios Čekija, Kroatija ir Slovakija.
Vis dėlto pagal specialiąsias sąlygas ES šalys gali leisti naudoti vakciną ir be oficialaus Europos vaistų agentūros leidimo, tačiau tokiais atvejais visa atsakomybė gula ant valstybių narių, o ne vaistų gamintojų pečių [7.].
Su „AstraZeneca“ — kaip nuogi į dilgėles?
Pastaruoju metu net ir Lietuvoje nemažai neigiamo dėmesio susilaukė „AstraZeneca“ vakcina. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, jog šia vakcina dėl neva stiprių šalutinių poveikių nepasitiki ja jau paskiepyti ir planuojami skiepyti pedagogai — vieni jų atsisako antro skiepo, o kiti minėta vakcina apskritai atsisako skiepytis. Kilus ažiotažui socialiniuose tinkluose, taip pat buvo pradėta abejoti ne tik šios vakcinos saugumu, bet ir efektyvumu — ėmė sklisti įvairiausios vadinamosios melagienos, kas kartą pateikiant skirtingus vakcinos kainos ir efektyvumo skaičius, kas sukėlė dar didesnę paniką, o panika savo ruožtu paskatino tam tikrą raganų medžioklę, vadinamiesiems nuomonių lyderiams užsipuolant pedagogų bendruomenę.
Visgi, kaip teigia ekspertai, „AstraZeneca“ vakcina yra efektyvi ir visiškai saugi, o šalutiniai poveikiai po skiepijimo būdingi ne tik šiai vakcinai. Bent jau kol kas ši vakcina iš tiesų turi vieną ryškų trūkumą — lyginant su kitomis vakcinomis, „AstraZeneca“ klinikiniuose tyrimuose dalyvavo išties mažai vyresnio amžiaus žmonių.
Tiek Europos vaistų agentūra, tiek Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pripažįsta, jog dauguma šios vakcinos klinikinių tyrimų dalyvių „buvo nuo 18 iki 55 metų. Kol kas dar nėra pakankamai rezultatų, kad [Europos vaistų agentūra] galėtų pateikti tikslų skaičių, koks yra vakcinos veiksmingumas vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vyresnio amžiaus žmonių grupėje yra pastebimas imuninis atsakas, ir remiantis kitų vakcinų patirtimi, tikimasi, kad vakcina bus veiksminga ir šioje populiacijoje. Taip pat yra patikimos informacijos apie saugumą šioje pacientų populiacijoje, todėl [Europos vaistų tarnybos] ekspertai nusprendė, kad vakciną galima naudoti ir vyresnio amžiaus žmonėms. Artimiausiu metu tikimasi gauti daugiau informacijos iš vykdomų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvauja daugiau vyresnio amžiaus asmenų“ [8.].
Galbūt norėdamos palaukti minėtų klinikinių tyrimų su vyresniais pacientais, „AstraZeneca“ vakcina skiepyti vyresnius nei 55–65 metų žmones atsisakė tokios šalys kaip Pietų Korėja, Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Belgija, Nyderlandai, Danija, Švedija, Norvegija, Lenkija.
Tokį sprendimą minėtos šalys priėmė nepaisydamos to, kad vakciną „AstraZeneca“, kaip efektyvią ir saugią visoms amžiaus grupėms, patvirtino tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Europos vaistų agentūra. Tuo tarpu JAV ir Šveicarijoje „AstraZeneca“ autorizavimo klausimas tarsi kybo ore, šioms šalims laukiant papildomų klinikinių duomenų.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija savo ruožtu neseniai pranešė, jog sulaukus 24 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių siuntos, šios bus skirtos būtent senjorų vakcinacijai [9.]. Taigi toks Lietuvos sprendimas, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, gali priminti seną lietuvių liaudies posakį „kaip nuogi į dilgėles“.
Eksperimentų fronte — geros naujienos
Izraelio tropinių ligų ekspertai teigia turintys naujų įrodymų, jog besivystančiose šalyse vartojamas plataus spektro antiparazitinis vaistas ivermektinas gali sutrumpinti COVID-19 infekcijos laiką.
Kelionių medicinos ir tropinių ligų centro (Center for Travel Medicine and Tropical Disease) Šebos medicinos centre (Sheba Medical Center) įkūrėjas profesorius Eli Schwartzas atliko klinikinį tyrimą, kurio metu paaiškėjo, jog virusas, vartojant šį vaistą, išnyksta per maždaug šešias dienas [10.]. Profesoriaus teigimu, jei šis vaistas būtų pradėtas vartoti pačioje infekcijos pradžioje, jis galėtų padėti išvengti pacientų būklės pablogėjimo ir hospitalizacijos [11.].
Prancūzijos Aukščiausioji sveikatos institucija (Haute Autorité de Santé) tuo tarpu pareiškė, kad COVID-19 persirgusiems žmonėms reikalingas tik vienas skiepas, jeigu skiepijamasi laikotarpiu nuo trijų mėnesių iki pusmečio po ligos [12.]. Visgi šiai išvadai pagrįsti reikia atlikti daugiau tyrimų.
Ispanijoje dvi slaugytojos atrado būdą, kaip išgauti papildomą — septintą — dozę iš šešių dozių vakcinos „Pfizer-BioNTech“ buteliukų, naudodamos tikslesnius švirkštus, kurie paprastai būna skirti insulino injekcijoms [13.]. Panašių rezultatų pasiekta ir Suomijoje, tačiau kol kas šis metodas nėra patvirtintas oficialiai. Tiesa, dar visai neseniai patys vakcinos gamintojai rekomendavo vieno „Pfizer-BioNTech“ vakcinos buteliuko turinį naudoti tiktai penkioms dozėms.
O štai Jungtinė Karalystė netrukus ketina pradėti pirmąjį pasaulyje sveikų savanorių, kurie bus specialiai užkrečiami koronavirusu, tyrimą. Šiuo tyrimu bus bandoma išsiaiškinti, koks viruso kiekis sukelia infekciją, o galiausiai bus testuojamos ir naujos vakcinos [14.].
Šių tyrimų šalininkai teigia, jog tai yra bene greičiausias būdas įvertinti naujas vakcinas — tuo tarpu jų priešininkai mano, jog tokio pobūdžio tyrimai yra prieštaringi ir neetiški dėl to, kad sveikiems žmonėms tyčia sukeliamos ligos gali būti mirtinos [15.].
Kova su naujomis viruso atmainomis
Nepaisydami pažangos skiepų ir su jais susijusių eksperimentų fronte, Europoje vis dar neatslūgsta antikarantininiai judėjimai. Galima drąsiai teigti, kad vakcinacijos tempai ES nėra pakankami, be kita ko, dar ir siaučiant naujoms, greičiau plintančioms viruso atmainoms.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (European Centre for Disease Prevention and Control) duomenimis, naujų viruso atmainų plitimo rizika vertinama nuo „aukštos iki labai aukštos“ [16.]. Taigi valstybių narių vyriausybės vis dar tebėra pasimetusios ir blaškosi tarp naujų ribojimų ir noro gelbėti savo šalių ekonomikas. Šiame kontekste Europos Komisija yra tiesiog priversta atnaujinti ES vakcinavimo strategiją.
ES sveikatos reikalų komisarė Stella Kyriakides viename interviu užsiminė, jog Komisija kartu su Europos vaistų agentūra išnagrinėjusi vakcinų autorizacijos procedūras, nusprendė, jog kovai su viruso atmainomis skirtos (t. y. patobulintos) vakcinos ES bus patvirtintos greičiau, jei jų pirmtakės jau buvo autorizuotos [17.].
Tuo tarpu vasario 17 dieną Komisija pristatė kovai su COVID-19 atmainomis skirtą Europos pasirengimo biologinei gynybai planą — vadinamąjį „HERA (European Health Emergency Preparedness and Response Authority) inkubatorių“, kuris turėtų padėti pamatą Europos pasiruošimo ir atsako į nepaprastąsias padėtis sveikatos srityje (HERA) institucijai.
Plane numatoma, jog valdžios institucijos, mokslininkai, biotechnologijų įmonės ir gamintojai iš ES ir viso pasaulio sieks veikti kartu, kad greičiau ir efektyviau būtų nustatomos naujos koronaviruso atmainos, kuriamos naujos vakcinos, spartinamas šių vakcinų autorizavimas ir užtikrinami reikalingi gamybos pajėgumai [18.].
Pagal šį planą Komisija įsipareigojo valstybėms narėms skirti mažiausiai 75 mln. eurų, kuriuos planuojama išleisti specializuotiems naujų viruso atmainų testams ir vakcinoms, ir 150 mln. eurų pagal programą „Europos Horizontas“ (Horizon Europe) jau vykdomų ir naujų tyrimų bei keitimosi duomenimis apie naujas viruso atmainas spartinimui [19.].
Kas toliau?
Kiekviena krizė yra šokas visuomenei, o kiekvienas šokas provokuoja sąmokslo teorijas. COVID-19 pandemijos šokas atėjo su savomis sąmokslo teorijomis. Ko gero, reikia pripažinti, jog kai kuriems žmonėms raminti save tam tikrais, dažnai labai neracionaliais pasakojimais yra jei ne normalu, tai bent jau gana įprasta.
Kita vertus, net ir mokslo ar politikos pasaulis bent jau kol kas susiduria su daugybe neatsakytų klausimų. Be to, tokio masto krizės kaip COVID-19 pandemija, reikalauja ypač greitų sprendimų, o greiti sprendimai dažnai lemia įvairaus pobūdžio klaidas ir/ar nesusipratimus.
Šiuo atveju pravartu prisiminti, jog, likus dviem mėnesiams iki Europos paskelbimo pandemijos epicentru, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pareiškė, jog Europos šalys turi reikiamus pajėgumus užkirsti kelią infekcijai ir kontroliuoti galimą jos protrūkį. Kadangi toks situacijos įvertinimas, švelniai tariant, nebuvo panašus į tiesą, tiek europinių institucijų, tiek valstybių narių lyderiai dėl pandemijos susizgribo gerokai pavėluotai.
Arba kad ir tai, kaip smarkiai nukentėjo Pasaulio sveikatos organizacijos reputacija po to, kai ši, spaudžiant Pekinui, ilgą laiką tylėjo ir neteikė rekomendacijų dėl izoliacijos (taip pat ir dėl kaukių dėvėjimo).
Neapibrėžtumas liks nuolatinis palydovas
Pasitikėti mokslu visais laikais yra, buvo ir bus išties racionalus pasirinkimas, tačiau šiuo atveju reikia turėti omenyje, jog pandemija pasauliui yra toks naujas reiškinys, kad mokslas, nepaisant milžiniško progreso skiepų fronte, dar nespėjo nuodugniai ištirti visų jos aspektų, o atsakingos institucijos krizės valdymo planus turi kurti čia pat, vietoje, nes paprasčiausiai neturi prabangos tam skirti per daug laiko.
Taigi panašu, jog neapibrėžtumas buvo, yra ir bus šio ir taip nelengvo laikotarpio nuolatinis palydovas.
Ko gero, visus atsakymus apie tai, kaip teisingiausia buvo elgtis, gausime tik tada, kai pandemija pasibaigs.
