Naratyvų mūšiai: Kinija – Taivanas

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +
Pasidalinkite

Kalba yra politinių kovų mūšio laukas, o žodžiai — ginklai. Kitaip tariant, neužtenka veiksmų, nemažiau svarbu tai, koks diskursas juos lydi. Europa kurį laiką perdėm taikiai ir pragmatiškai sugyveno su visu pasauliu ir kiek primiršo šį faktą. Pastarųjų metų, netgi mėnesių, tendencijos privertė prisiminti. ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams Josepas Borrellis prakalbo apie tai, kad šiuo metu pasaulyje vyksta naratyvų mūšiai, ir mes, europiečiai, turime apsiginklavę faktais ginti Europą nuo niekintojų. Norim to ar ne, pasaulis ir vėl skirstosi į stovyklas.

Vienas pagrindinių poliarizacijos veiksnių yra Kinija. Gegužės 2 dieną interviu prancūzų laikraščiui Le Journal du Dimanche J. Borrellis pareiškė, kad europiečiai iki šiol buvo naivūs Kinijos atžvilgiu. Dabar naivumo, regis, nebeliko. KLR įvardijama kaip strateginis varžovas, kurio turėtume saugotis. Sakoma, bėda viena nevaikšto. Pandemija užklupo kaip tik tuo metu, kai įtampa tarp KLR ir kitų valstybių ir taip jau nemenka. Jeigu virusas būtų pasklidęs iš kitos šalies, arba iš tos pačios Kinijos, bet prieš dešimt ar dvidešimt metų, pandemijos politinės pasekmės būtų visai kitokios. Nėra prasmės spėlioti, kaip būtų buvę, jeigu būtų buvę ne taip, kaip yra. Bet akivaizdu, kad dabartiniame kontekste kinams, nors jie ir turi šalininkų, kur kas sunkiau užsidirbi teigiamų taškų savo naudai.

„Dosnumo“ varžybos

KLR visais būdais mėgina užsitikrinti teigiamą įvaizdį. Kiekvieną medicininės įrangos, testų mėginių ar kaukių siuntinį lydi ne tik pasigyrimai, bet ir kritika Vakarų šalims. ES pristatoma kaip nesolidari organizacija, nesugebėjusi padėti savo šalims narėms. Neretai euroskeptikų lūpomis giriama KLR ir kritikuojama ES. Europos politikai jaučiasi apgauti. Kaip rašoma Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) puslapyje, kai sausį Europa Kinijai išsiuntė apie 70 tonų medicininės įrangos, Pekinas paprašė šito fakto neviešinti. Europiečiai sutiko ir — jau ne pirmą kartą — pasidavė kinų vyriausybės ego reikalavimams. Nepraėjo nė poros mėnesių, ir štai „atsidėkojama“ propagandos lavina.

Tačiau arogancija yra atgrasi. Dar svarbiau tai, kad ji išduoda ambicijos dydį. Todėl netgi iki šiol dvejoję Europos šalių lyderiai ima suvokti, kad turi imtis veiksmų ir atremti Kinijos spaudimą. Verslo bendruomenė taip pat ima suvokti, kad nebegalim būti „išsižioję“ ir tik džiaugtis pelnais. Bendradarbiavimas, be abejo, visiems naudingas, tačiau būtina strategija atremti sisteminius iššūkius.

Europa jau paruošė rezoliuciją, kurią ketina pateikti artėjančioje Pasaulio sveikatos asamblėjoje gegužės 18 dieną. Joje apibrėžiama, kaip tarptautiniu mastu koordinuoti veiksmus kovojant su pandemija, tačiau taip pat reikalaujama ištirti, kokiomis aplinkybėmis ji kilo. Tikslas nėra ką nors kaltinti, o tik geriau pažinti viruso plitimą. ES vengia įsivelti į barnį tarp JAV ir KLR. Pasak J.Borrellio, toks mėtymasis kaltinimais tik didina konfrontaciją.

Faktai – gyvybinis poreikis

Covid-19 poveikis milžiniškas: viešųjų paslaugų sistemos, visuomenės ir institucijų santykiai, ekonomika — spaudimas patiriamas visais lygiais. Mokslininkai prognozuoja, kad dar bus ne viena tokia banga, ir ne vienas toks virusas. Todėl yra būtina ištirti, kaip ši pandemija prasidėjo, kokios jos priežastys, kokių veiksmų buvo imtasi ir kokios klaidos buvo padarytos. Skaidrumas, duomenų prieinamumas tampa gyvybiniu poreikiu.

Nepatogius klausimus turės išsikelti visi. Juos galima suklasifikuoti į tris kategorijas. Pirma, ar KLR įvykdė visus savo tarptautinius įsipareigojimus, ar laiku suteikė tikslią informaciją, ar laiku ėmėsi tinkamų veiksmų. Antra, ar Pasaulinė sveikatos organizacija buvo objektyvi ir laiku visoms šalims narėms suteikė reikiamą informaciją bei rekomendacijas. Trečia, ar pačios valstybės savo teritorijose veikė pakankamai efektyviai.

Bet jeigu faktinės tiesos paieškas užgoš politinis temos eskalavimas, oponentų klaidų naudojimas savo nacionalistiniams ar geopolitiniams interesams, susiskaldymas gilės, valdyti pandemiją bus kur kas sunkiau, o didžiausios sanitarinės ir ekonominės krizės pasekmės užgrius pačius pažeidžiamiausius kraštus ir visuomenės sluoksnius.

Kinijos uždarumas ir nepasitikėjimas jos teikiama informacija yra palanki dirvą pačioms įvairiausioms sąmokslo teorijoms. Todėl skaidrus, nešališkas tyrimas yra būtinas. Dabar šito reikalauja jau ne viena šalis. Ursula von der Leyen taip pat parėmė tokį reikalavimą. Tačiau Kinija reikalavimus atlikti tyrimą priimą kaip pasikėsinimą, nuo kurio reikia gintis, ar įžeidimą, už kurį reikia atkeršyti. Antai Australija sulaukė grasinimų, kad kinai boikotuos australietiškas prekes.

Kautynės žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose

Deja, pasaulio lyderių reakcijos ne visada pasitarnauja bendram reikalui. Iš vienos barikadų pusės Donaldo Trumpo administracija pilsto žibalą į ugnį tai kaltindama Kiniją, kad ši kone tyčia paleidusi virusą iš laboratorijos, tai lygindama pandemijos protrūkį su Perl Harboro užpuolimu ar teroristiniu aktu. Nors JAV žvalgyba, ir „Penkių akių“ žvalgybos sąjunga (Five Eyes) sako, jog nėra pagrindo teigti, kad Covid-19 pasklido iš laboratorijos Uhane.

Tuo tarpu kitoje pusėje KLR vyriausybės atstovai bei diplomatai imasi propagandinių kontrpuolimų. Dar sausį Rusijos socialiniuose tinkluose ir netgi valstybinėje televizijoje pradėta skleisti dezinformacija, esą virusą paskleidė JAV kariuomenė. KLR užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai šį kaltinimą pasigavo kovo pradžioje. Kaži, ar kinai mano, kad kas nors rimtai patikės jų versija. Toks gynybiškas agresyvumas išduoda pasimetimą. Kinijos komunistinė valdžia arba nesugeba objektyviai įvertinti, kaip kitose šalyse priimamas jų elgesys ir kalbėjimas, arba tiesiog nesugalvojo nieko geresnio ir tikisi, kad turi pakankamai svertų išsireikalauti norimo pripažinimo. Arba ir viena, ir kita.

Mūšiai vyksta ir oficialių institucijų socialinių tinklų paskyrose. Antai gegužės 1 dieną JAV atstovybė JT savo „Twitter“ paskyroje pasmerkė Taivano atskyrimą nuo dalyvavimo tarptautinėse institucijose. Kitą dieną Kinijos atstovai pasmerkė šį pasmerkimą.

Taivanas — netikėtas laimėtojas

Kuo labiau nesiseka KLR, tuo labiau sekasi Taivanui (Kinijos Respublikai). Ir ne tik todėl, kad priešo priešas yra draugas. Sėkmingai suvaldę pandemiją nepaisant to, kaip PSO juos ignoravo, taivaniečiai sulaukė didelio pritarimo ir palaikymo.

Artėjant PSO konferencijai koronaviruso klausimu, kova už Taivano dalyvavimą yra tuo pat metu ir kova už tai, kas nustatinės taisykles šioje tarptautinėje organizacijoje. Beje, 2009-2016 metais, kai Taipėjaus ir Pekino santykiai buvo kiek pagerėję, Taivanas (Kinijos Respublika) galėjo dalyvauti Pasaulio sveikatos asamblėjoje stebėtojo teisėmis. Ši galimybė buvo užblokuota, kai prezidente buvo išrinkta Tsai Ing-wen. JAV ragina kitas valstybes prisijungti ir kartu reikalauti, kad taivaniečiai galėtų dalyvauti. Nors šansų nedaug, bet vis daugėja valstybių, prisidedančių prie šio reikalavimo. Australija ir Naujoji Zelandija jau išsakė savo paramą. Dar balandžio pradžioje grupė Europos Parlamento narių parašė laišką J.Borrelliui, o 60 Vokietijos parlamentarų kreipėsi tiesiai į PSO generalinį direktorių Tedrosą Adhanomą Ghebreyesusą, reikalaudami įsileisti taivaniečius. Kaip žinia, Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruota rezoliucija „Dėl paramos Taivanui“. Belieka tikėtis, kad ji bus priimta.

Beje, Taivanas nėra vien vyriausybių ir oficialių institucijų klausimas. Mūšiai dėl laisvę mylinčios salos vyksta yra tarp eilinių piliečių įvairiose pasaulio šalyse. Mes dažniausiai matome, kas vyksta Europoje ar Amerikoje. Betgi taivaniečiai turi draugų pirmiausia kaimynystėje – Azijoje.

Pieniškos arbatos aljansas

Vienas iš Kinijos komunistų partijos propagandinių svertų yra nacionalizmas. Ji tapatina save su nacija ir mėgsta apeliuoti į kraujo ryšius. Taivaniečiams dažniausiai adresuojamas šūkis skelbia, kad „kraujas tirštesnis už vandenį“, t. y. giminystės ryšys turėtų pasirodyti stipresnis už bet kokius skirtumus.

Rytų ir Pietryčių Azijos internautai sukūrė naują šūkį — „pienas tirštesnis už kraują“. Kodėl pienas? Mat daugelyje Azijos kraštų žmonės mėgsta gerti arbatą su pienu, tik kontinentinės Kinijos hanų tarpe toks gėrimas nėra populiarus. Taigi Taivano šalininkai socialiniuose tinkluose, kovojantys su patriotiškais KLR internautais, įsteigė „Pieniškos arbatos aljansą“.

Viskas prasidėjo nuo to, kad Kinijoje gan populiarus tailandietis aktorius pasidalino postu, kuriame Honkongas buvo pristatomas kaip valstybė. Nors, kilus kinų internautų pasipiktinimo bangai, jis tą postą ištrynė, anie nenurimo ir atkapstė jo draugės postus, kuriuose Taivanas laikomas nepriklausoma tauta. Prasidėjo internetinis karas, užtagintas #nnevvy. Karą laimėjo tailandiečiai, nervingus ir pagiežingus kinų ultra-patriotų postus atsakydami su humoru.

Netrukus prie jų prisijungė internautai iš Honkongo ir Taivano ir buvo paskelbta, kad steigiamas „Pieniškos arbatos aljansas“, pavadintas taip tuose trijuose kraštuose mėgiamų gėrimų garbei. Tailandiečiai tuoj pat pasinaudojo proga ir ėmė prašyti naujųjų sąjungininkų pagalbos kovojant prieš Mekongo užtvankas.

Mat KLR teritorijoje ant šios upės pastatyta net 11 užtvankų, kurios pridarė nemažai žalos kitoms Mekongo pakrantėse įsikūrusioms valstybėms, sulaikydamos vandenis ir taip sukeldamos sausras. Išvydę žymę #StopMekongDam, Vietnamo, Kambodžos ir Laoso internautai netruko prisijungti. Vėliau pasijungė ir Filipinų gyventojai, žyme #nnevvy ženklindami postus, kritikuojančius Kinijos vyriausybės pretenzijas į ginčijamas teritorijas.

Svarbu ne ūgis, bet smūgis

Galėtų atrodyti, kad tai tik žaidimas, pokštavimai ir dejavimai socialiniuose tinkluose, neprilygstantys svoriu rimtų institucijų ir vyriausybių veikimui. Visgi neturėtume jų nuvertinti. Ši neformali sąjunga atspindi Azijos kraštų nuotaikas, skirtingų valstybių visuomenėse susikaupusias įtampas dėl didėjančio Kinijos kišimosi. Tai taip pat nauja patirtis mažų valstybių gyventojams, kaip būdami drąsūs ir vienydami jėgas jie gali paveikti situaciją. O ir Kinijos internautams, tiems, kurie pasaulį pažįsta tik per valstybinę propagandą, tai nauja patirtis — pasirodo, jie nežino, kaip galvoja ir mato pasaulį tailandiečiai, vietnamiečiai ar honkongiečiai.

Lietuva taip pat maža valstybė. Bet jei mokėsim pasirinkti sąjungininkus, turėsime ir svorio pasaulio reikaluose, ir draugų.

Iliustracija iš kantonietiško feisbuko puslapio, simbolizuojanti „pieniškos arbatos aljansą“ tarp Honkongo, Tailando ir Taivano.
Žemėlapis, sukurtas internautų, atvaizduojantis įvairius pieniškos arbatos tipus skirtinguose regionuose. Nuotrauka iš feisbuko.
Pasidalinkite
Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą