Moters kūnas — ne politinio mūšio laukas: ar Lietuva išdrįs padėti lenkėms?

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Lenkijoje įsigaliojo Konstitucinio Tribunolo nutartis taip griežtai apribojusi nėštumo nutraukimo procedūrą, kad jos atlikti praktiškai nebeįmanoma. Sprendimas pažeidžia moters žmogaus teises ir nemažai tarptautinių Lenkijos įsipareigojimų. Švedija pasmerkė šį Lenkijos sprendimą ir paskelbė, kad sudarys sąlygas lenkėms nutraukti nėštumą Švedijoje tokiomis pat sąlygomis kaip ir švedėms. Ar išdrįs pagalbos ranką lenkėms ištiesti ir Lietuva? 

Vielinės pakabos šešėlis

Daugumai šiuolaikinių moterų vielinė pakaba yra tiesiog vielinė pakaba. Tačiau dar visai neseniai ji buvo naudojama kaip įrankis siekiant namų sąlygomis nutraukti nepageidaujamą nėštumą. Atlankstytas vielinės pakabos kablys, virbalai ar kiti aštrūs daiktai, cheminis baliklis ir panašios priemonės būdavo pasitelkiamos persileidimui sukelti ar vaisiui iš gimdos pašalinti. Labai dažnai tokios buitinės operacijos baigdavosi moters mirtimi dėl vidaus organų pažeidimų, kraujo užkrėtimo ar nukraujavimo. 

Siekiant priminti, kokią didelę kainą už prigimtinę teisę į savo kūną buvo priverstos mokėti moterys, vielinė pakaba naudojama kaip simbolis tarptautinės kovos prieš nelegalius, buitinėmis sąlygomis atliekamus abortus. Būtent šiuo simboliu nešini į gatves išėjo tūkstančiai lenkų, nes įstatymas jų šalyje nuo šiol leidžia atlikti nėštumo nutraukimo procedūrą tik dėl išžaginimo, kraujomaišos ar kai kyla grėsmė motinos gyvybei. Tai reiškia, kad net ir tais atvejais, kai nustatomas vaisiaus raidos sutrikimas ir yra aišku, kad jis gimtų, pavyzdžiui, negyvas, moteris nėštumo nutraukti negali. 

Ir iki šiol Lenkijoje abortų tvarka buvo viena griežčiausių Europoje: 38 mln. gyventojų turinčioje valstybėje per metus būdavo atliekama mažiau kaip 2 tūkst. nėštumo nutraukimo procedūrų (palyginimui, daugiau nei dešimteriopai mažesnėje Lietuvoje apie 6 tūkst.). Beveik 90 proc. atvejų — būtent dėl vaisiaus raidos sutrikimų. Tačiau dabar tvarka dar griežtesnė. Reprodukcinės sveikatos ekspertai nerimauja, kad ji Lenkijoje lems ne tik nelegalių abortų skaičiaus augimą (jau dabar, NVO skaičiavimais, apie 200 tūkst. lenkių nepageidaujamą nėštumą nutraukdavo nelegaliai arba užsienyje), bet ir padidins grėsmes sveikatai — pirmaisiais nėštumo mėnesiais moterys gali vengti tikrintis sveikatą, nes jaus grėsmę dėl galimo persekiojimo, jei priimtų sprendimą nėštumą nutraukti. 

Nėštumo nutraukimo ribojimas — moters teisių pažeidimas

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas dar 2018 metais oficialiai paskelbė, kad pasirinkti nėštumo nutraukimą yra moters, kaip žmogaus ir pilietės, teisė. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad negimusio vaisiaus „teisė į gyvybę“ yra besąlygiškai ribojama motinos teisių ir interesų. 

Lenkijos Konstitucinio Tribunolo nutartis pažeidžia šiuos išaiškinimus, taip pat prieštarauja ir daugeliui tarptautinių įsipareigojimų, kurių viena iš šalių yra Lenkija: 1984 m. Jungtinių Tautų (toliau  JT) Konvencijai prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą; 1966 m. JT Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui; 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, nes pamina žiauraus elgesio ir kankinimo draudimą, žmogaus teisę į privataus gyvenimo apsaugą ir teisę į sveikatą, įskaitant ir reprodukcinę.

Pasaulio sveikatos organizacija reprodukcinę sveikatą apibrėžia ne tik kaip galimybę pratęsti giminę, bet ir kaip sąlygas turėti saugų ir patenkinantį lytinį gyvenimą bei laisvai nuspręsti, ar ir kada, bei kaip dažnai turėti vaikų. Apsisprendimas dėl nėštumo eigos yra sudėtinė teisės į reprodukcinę sveikatą dalis. Kitaip tariant, tai moters teisė, kurią valstybė jai turi garantuoti. 

Kodėl tai turėtų rūpėti Lietuvai?

Lietuva, kaip ir Lenkija, yra paminėtų konvencijų šalis. Mūsų valstybei turėtų būti nepriimtina, kad yra priimamos nacionalinės taisyklės, žeminančios tarptautiniuose dokumentuose išreikštus žmogaus teisių apsaugos standartus. Puoselėdami sunkiai iškovotos laisvės ir demokratijos vertybes ir būdami vieni artimiausių Lenkijos kaimynų, turime pareigą netoleruoti pažeidimų. Negana to. Manau, kad svarbu užimti lyderiaujančią poziciją dėl žmogaus teisių apsaugos ir tą daryti ne vien žodžiais, bet ir darbais. 

Švedija dar rudenį pasmerkė Lenkijoje svarstytus taikyti aborto ribojimus ir paskelbė, kad sudarys sąlygas lenkėms nutraukti nėštumą Švedijoje tokiomis pat sąlygomis kaip ir švedėms. 

Lietuvos žaliųjų partijos vardu parengėme kreipimąsi į LR Vyriausybę, ragindami pasekti švedų pavyzdžiu. Šią savaitę įteiktame rašte prašome sudaryti sąlygas Lenkijos gyventojoms laisvai ir saugiai nutraukti nėštumą Lietuvoje ar gauti vaisiaus raidos įvertinimo paslaugas, t. y.

  • sudaryti sąlygas kreiptis į Lietuvos valstybines sveikatos priežiūros įstaigas dėl vaisiaus raidos ir pažeidimo įvertinimo;
  • sudaryti sąlygas kreiptis į Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigas nutraukti nėštumą pagal medicinines indikacijas;
  • teikti nėštumo nutraukimo paslaugą dėl vaisiaus raidos sutrikimų Lenkijos moterims nemokamai ar už simbolinę kainą.

Lietuvoje moterų teisė į apsisprendimą taip pat nėra visiškai saugi. Šiuo metu nėštumo nutraukimo sąlygos reguliuojamos žemesniu nei įstatymas teisės aktu — ministro įsakymu. Tai reiškia, kad priklausomai nuo ministro pažiūrų ar atsparumo tam tikrų grupių politiniam spaudimui išlieka rizika nėštumo nutraukimo ribojimams ir mūsų šalyje.

Leiskite priminti paskutiniojo sveikatos ministro frazę pirmojo karantino metu: „<…> Gal tai būtų tinkamas momentas persvarstyti tokį sprendimą, apsisprendžiant nėštumo nenutraukti“ – praėjusių metų balandį kalbėjo A. Veryga, atsakydamas į klausimą, ką daryti nėštumą nutraukti apsisprendusioms moterims, kurias karantino metu kai kurios gydymo įstaigos atsisako priimti, argumentuodamos, jog tai nėra būtinoji sveikatos priežiūros paslauga. 

Taip pat ir faktą, kad „valstiečiai“ savo kadenciją pradėjo siekiu riboti dirbtinio apvaisinimo galimybes ir įvedę absurdišką reikalavimą embrionus saugoti amžinai. Negana to, pirmoji šalies ponia ne per seniausiai netgi degė žvakutes negimusiesiems ir skelbė nepagrįstus teiginius apie tai, kad „statistikos rodikliai rodo, kad 50 proc. moterų nesirinktų aborto, jeigu būtų kitokios aplinkybės“ (15min.lt konstatavo, kad tokių statistikos rodiklių niekas nerinko). 

Nors jau prieš dešimtmetį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad nėštumo nutraukimo kategoriškai nepateisina vos 9,2 proc. lietuvių, šie ir kiti pavyzdžiai iliustruoja, kad asmeninės aukštų pareigūnų pažiūros gali turėti įtakos reprodukcinės sveikatos, lytinio švietimo, šeimos planavimo sprendimui formuojant viešąją politiką. Būtent todėl labai svarbu, kad kuo greičiau būtų priimtas atskiras dokumentas — Reprodukcinės sveikatos sistemos įstatymas — nuosekliai ir kompleksiškai apsaugantis mūsų teises į savo kūną. 

Tik taip galime sudėti saugiklius, kad situacija mūsų valstybėje niekada netaptų panaši į padėtį Lenkijoje. Ir kad kai kurių politikų nepagarba žmogaus teisėms, siauras žmogaus gerovės bei sveikatos suvokimas, baimės, kylančios iš ne mokslo žiniomis, o religinėmis dogmomis grįstos pasaulėžiūros, nenusvertų mūsų teisių.

Ieva Budraitė yra Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė

Daugiau informacijos:

Ieva Budraitė

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė

ieva.budraite@lzp.lt

+37069811916

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą