Kurstymu maištauti kaltinamų Katalonijos politikų drama artėja prie kulminacijos

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +
Pasidalinkite

Norintiems geriau susipažinti su Katalonijos politikų dilemos priešistore Europos Parlamente, rekomenduoju pirma perskaityti šį straipsnį.

Gruodžio 7-ąją, pirmadienį, Europos Parlamento nariai savo pašto dėžutėse rado 24 puslapių dokumentą, kuriame išdėstyti visi motyvai, kodėl Europos Parlamentas neturėtų patenkinti Ispanijos prašymo panaikinti trijų nuteistų Katalonijos politikų teisinės neliečiamybės.

Teisinės neliečiamybės panaikinimas galėtų atverti kelią išduoti jiems tarptautinius arešto orderius. O jeigu jie būtų perduoti Ispanijai, tai už tai, kad jų iniciatyva 2017 metais įvyko Katalonijos nepriklausomybės referendumas, jiems grėstų laisvės atėmimo bausmės net iki 15 metų.

Automatiškai įgijo teisinę neliečiamybę

Kaip jau rašėme metų pradžioje [1], Europos Teisingumo Teismo sprendimu Ispanija neturėjo teisės nuteisti į Europos Parlamentą kandidatavusių politikų, mat tapę kandidatais jie automatiškai įgijo teisinę neliečiamybę. Kad ir kaip būtų, devyni katalonų nepriklausomybės judėjimo lyderiai Ispanijos teismo vis dėlto buvo nuteisti. Griežčiausia bausmė — 13 metų laisvės atėmimas — buvo skirta buvusiam katalonų viceprezidentui Oriolui Junquerasui, kuris taip pat sėkmingai kandidatavo į Europos Parlamentą.

Šiame teisiniame procese dalyvauja ne tik Europos Sąjungos institucijos, tačiau taip pat Belgija ir Škotija.

Kitaip nei Junquerasas ir aštuoni jo kolegos, trys katalonų politikai — Carlesas Puigdemont‘as, Clara Ponsatí ir Antoni Comínas nebuvo nuteisti, nes dar 2017-aisiais išvyko iš Ispanijos. Du iš jų — buvęs Katalonijos prezidentas C. Puigdemont‘as ir Katalonijos sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs Antoni Comínas, pasitraukė į Belgiją. Abu jie laimėjo rinkimus į Europos Parlamentą nebūdami Ispanijoje.

Tuo tarpu C. Ponsatí, buvusi Katalonijos švietimo ministrė, grįžo į Škotiją tęsti akademinės karjeros —vėl ėmė dėstyti ekonomiką ir finansus Šv. Andriejaus universitete, ką darė ir prieš tapdama vyriausybės nare. Ji irgi balotiravosi į Europos Parlamentą, tačiau laimėti profesorei nepavyko. Vis dėlto sėkmė jai nusišypsojo po Brexito, kai, pasitraukus iš ES britams, laisvi Europos Parlamento mandatai buvo paskirstyti likusioms bloko narėms. Ispanijai gavus net keturis papildomus mandatus, „už rinkimų brūkšnio likusi“ C. Ponsatí galiausiai tapo europarlamentare.

Nors Ispanija Europos arešto orderį išdavė visiems šiems politikams, tiek Škotija, tiek Belgija juos atmetė.

Todėl Madridas pradėjo naują teisminę procedūrą — pamėginti palenkti į savo pusę Europos Parlamentą, kad jis panaikintų minėtiems politikams teisinį imunitetą. Jeigu šis pirmas žingsnis būtų sėkmingas, tai, tikėtina, kad Madridas jiems išduotų naują Europos arešto orderį. Norėdami išvengti tokios įvykių raidos, C. Puigdemont‘as, A. Comínas ir C. Ponsatí dabar ir kreipėsi į Europos Parlamento narius.

Kliūva procedūrinės klaidos

Šiame procese katalonų politikams pirmiausia užkliuvo daugybė procedūrinių klaidų.

Anot jų, Ispanijos Aukščiausiojo Teismo prašymas panaikinti jų teisinę neliečiamybę yra neteisėtas, nes prieštarauja pačiai šalies teisinei sistemai. Jie teigia, kad pateikti tokį prašymą turi teisę tik teismas, kurio teritorinėje jurisdikcijoje buvo įvykdyti galimi nusikaltimai, — tą patvirtino ir Belgijos teismas, atsisakęs išduoti kitą katalonų politiką — Lluísą Puigą.

Dokumente taip pat siūloma apsvarstyti ir tai, koks apskritai yra Ispanijos santykis su ES teise. Madridas gal ir pradėjo eiti teisingu procedūriniu keliu, tačiau ką apie visą šį procesą pasako kad ir faktas, jog Ispanijoje nėra pripažįstamas minėtų politikų teisinis imunitetas. Vos įkėlę koją į Ispaniją, jie būtų nedelsiant suimti.

Ar Ispanija, siekdama panaikinti trijų katalonų politikų teisinį imunitetą ES lygiu, nesielgia veidmainiškai? Juk šalies viduje ji nepripažįsta minėtų politikų imuniteto, nors Europos Parlamentas dėl šio klausimo dar nebalsavo. Negana to, sprendimas dėl kardomųjų priemonių visiems trims kaltinamiesiems taip ir nebuvo atšauktas.

Vertimo netikslumai

Dokumente taip pat nurodoma, kad Europos Parlamentui pateiktuose dokumentuose esama rimtų vertimo klaidų.

Nors, anot kaltinamų politikų, Ispanijoje jie yra kaltinami valstybės lėšų švaistymu (kadangi referendumo organizavimas, Madrido teigimu, buvęs neteisėtas, tai bet kokios su juo susijusios išlaidos — pašto ar reklamos — esančios lėšų švaistymas), angliškame vertime vartojamas terminas „misappropriation of funds“ („lėšų pasisavinimas“) perša mintį apie galimą korupciją.

Dėmesys taip pat atkreipiamas į tai, kad Ispanija, išduodama Europos arešto orderį, politikų nekaltino maištu, tačiau dabar pateiktuose dokumentuose tokių užuominų atsiranda.

Galiausiai dokumente pabrėžiama, kad Europos Parlamento Teisės komiteto sprendimas paskirti vieną tyrėją visiems trims politikams pažeidžia komiteto taisykles, kurios numato, jog kiekvienu imuniteto panaikinimo atveju turėtų būti skiriamas atskiras tyrėjas. Ypač didelę reikšmę tai gali turėti sprendžiant klausimą dėl C. Ponsatí, nes ji, kitaip nei C. Puigdemont‘as ir A. Comínas, nėra kaltinama viešųjų lėšų švaistymu.

Carlesas Puidgemont’as, Aušra Maldeikienė ir Giedrius Alasevičius

Savotiška teisinė anomalija

Katalonų politikai taip pat pateikia argumentus, kodėl jiems metami kaltinimai apskritai yra nepagrįsti.

Anot jų, vien pats kaltinimas maištu yra savotiška teisinė anomalija. Tokiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija, Italija ir Belgija jis apskritai neegzistuojąs. O šalyse, kurių teisinė sistema jį numato, bausmės už jį yra gerokai švelnesnės. Galiausiai, anot katalonų politikų, jiems pateikiamas kaltinimas apskritai gali būti traktuojamas veikiau kaip dingstis apriboti saviraiškos teisę.

Panašias išvadas anksčiau jau paskelbė Šlėzvigo-Holšteino federacinės žemės teismas, dar 2018 metais turėjęs priimti sprendimą dėl vieno iš šių politikų – C. Puigdemont‘o išdavimo Ispanijai [2]. Savo verdikte šis Vokietijos aukštesnysis žemės teismas nurodė, kad Puigdemont‘o veiksmai buvo pernelyg taikaus pobūdžio, kad juos būtų galima traktuoti kaip maištą ar juoba kaip valstybės išdavystę. Žemės teismas taip pat pabrėžė, jog pats referendumas dėl nepriklausomybės jokia forma nebūtų galėjęs įtvirtinti Katalonijos nepriklausomybės, todėl jį galima vertinti tik kaip politinių derybų proceso dalį.

Tačiau teismas sutiko išduoti politiką dėl kaltinimo viešųjų lėšų švaistymu, nurodęs, jog šį klausimą yra kompetentinga spręsti tik pačios Ispanijos teisinė sistema.

Po tokio Šlėzvigo-Holšteino teismo sprendimo Ispanija savo arešto orderį apskritai atšaukė dėl teisinių niuansų — mat ES teisė įpareigoja valstybę teisti jai išduotą asmenį tik dėl tų klausimų, dėl kurių jis buvo išduotas. Žodžiu, Madridas tada nebebūtų galėjęs teisti katalonų lyderio dėl raginimo maištauti.

Viešieji pinigai nebuvo panaudoti

Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys, jog Ispanija yra vienintelė ES šalis, kuri buvo įtraukta į 2020 metų rugsėjo mėnesio Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos parengtą ataskaitą būtent dėl nepagrįsto katalonų nepriklausomybės judėjimo lyderių kalinimo. [3]

Katalonų politikai pažymi, jog net Ispanijos teisė nepriklausomybės deklaravimo netraktuoja kaip nusikaltimo, o bausmės, gręsiančios už pateiktus kaltinimus, yra absoliučiai neproporcingos.

Kaltinimai dėl lėšų švaistymo, anot kaltinamųjų, yra apskritai nepagrįsti, nes net Ispanijos viešųjų finansų ministras patvirtino, kad referendumui viešieji pinigai nebuvo panaudoti.

Fumus persecutionis – politinis persekiojimas

Taip situaciją dokumente, išsiųstame Europos Parlamento nariams, juodomis spalvomis piešia kaltinami katalonų politikai. Anot jų, akivaizdu, kad jie yra baudžiami ne už neteisėtus veiksmus, tačiau už savo politinę poziciją, t. y. nepriklausomybės siekimą.

Paskutinėje dokumento dalyje politikai tikina, kad toks oportunistinis naudojimasis Europos arešto orderiu, taip pat dvejopi standartai dėl imuniteto, leidžia pagrįstai manyti, kad jie negali tikėtis sulaukti sąžiningo teismo.

Katalonų politikai taip pat priduria, jog Ispanijos žiniasklaidoje jie dažnai yra vadinami nusikaltėliais, negana to, taip apie juos viešai atsiliepia ir kai kurie Ispanijos vyriausybės nariai.

Galiausiai jie atkreipia dėmesį, kad tie Katalonijos kabineto nariai, kurie nusprendė pasitraukti iš politikos, atsipirko menkomis nuobaudomis, o nusprendusieji likti politikoje — tebėra persekiojami.

Dokumentas užbaigiamas teiginiu, kad Ispanijos Konstitucinis Teismas galimai tikslingai vilkina katalonų bandymus apeliacine tvarka skųstis dėl žmogaus teisių pažeidimų [4], mat vis dar nepateikė nutarties dėl jų apeliacinio skundo, nors privalo tai padaryti per 30 dienų. Dėl šios aplinkybės jie negali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.

Jeigu Europos Parlamento Teisės Reikalų komitetas nutartų, jog šiame atvejyje iš tiesų būta fumus persecutionis — t. y. persekiojimo už politinę veiklą prielaidos įrodymų, tai C. Puigdemont‘as, A. Comínas ir C. Ponsatí savo neliečiamybę galėtų išsaugoti net ir tuo atveju, jei dėl to nebūtų rengiamas visų europarlamentarų balsavimas.

Nebūtinai atsidurs teisėjų naguose

Mažai tikėtina, kad Teisės komitetas pats vienas priimtų sprendimą dėl klausimo, sukėlusio tokį tarptautinį rezonansą. Kita vertus, nepalankus katalonams yra ir faktas, kad ataskaitą Teisės komitetui apie jų situaciją rengiantis Europos Parlamento narys Angelas Džambazkis iš Bulgarijos yra itin konservatyvių pažiūrų.

Tą pačią dieną, kai katalonų politikai išplatino aptartą dokumentą, prasidėjo ir jų oficialūs pokalbiai su teisės komiteto nariais. Tai greičiausiai reiškia, kad komiteto nariai jau išnagrinėjo visą jiems pateiktą informaciją.

Europos Parlamento sprendimas labiausiai tikėtinas 2021 metų pirmąjį ketvirtį. Tiesa, greitas sprendimas būtų naudingesnis Ispanijos institucijoms, siekiančioms kaltinamų politikų ekstradicijos, mat katalonai daugiausia vilčių deda į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Vis dėlto net jeigu Europos Parlamentas panaikintų minėtų politikų teisinę neliečiamybę, tai dar nereikštų, kad jie atsidurtų Ispanijos teisėjų naguose.

Belgijos teismas gali tiesiog ir vėl atsisakyti išduoti kaltinamus katalonus, o jie, šios kadencijos Europos parlamentui užbaigus darbą, greičiausiai pasiprašytų politinio prieglobsčio.

Norintys susipažinti su katalonų pateiktu dokumentu (anglų kalba) išsamiau, jį galite parsisiųsti paspaudę ant šios nuorodos.

  1. https://www.europoszinios.lt/katalonija-gali-tapti-opiausiu-2020-uju-metu-europos-klausimu/
  2. https://eucrim.eu/news/german-court-held-extradition-catalan-leader-puigdemont-partly-inadmissable/
  3. https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G20/190/76/PDF/G2019076.pdf?OpenElement
  4. https://www.catalannews.com/catalan-trial/item/constitutional-court-accepts-considering-jailed-independence-leaders-appeals 

Pasidalinkite
Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą