Koronaviruso nuotykiai Latvijoje

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +
Pasidalinkite

Nuo viruso tematikos, regis, jau daugelis pavargome. Galbūt kiek akyliau tebetyrinėjame pavyzdžius šalių, kurios pandemijos akivaizdoje atsilaikė sėkmingai; domimės ir tuo, kaip sekasi toms šalims, kurios mėgina elgtis kitoniškai nei daugelis. Lietuviškoje žiniasklaidoje apie jas pavyzdžių nemažai, jas atkartoja diskusijos socialinėje žiniasklaidoje. Girdim pasakojimus apie Pietų Korėjos sėkmę, kitų, virusų užgrūdintų Azijos šalių ar teritorijų, kovą, Baltarusijos bravūriškumą, Graikijos bandymus gelbėti atostogų sezoną, o užvis daugiausiai — apie Švediją.

Ganėtinai stinga informacijos

Palyginus su informacijos srautu apie minėtas šalis, lietuvių kalba ganėtinai stinga informacijos apie čia pat pašonėje esančią, kalbiškai giminingą, teritorijos, populiacijos ir turto dydžiu gana panašią šalį – Latviją. Šios valstybės veiksmai viruso akivaizdoje ir gana sėkmingi, ir neabejotinai kitoniški, tad domėtis tikrai yra kuo. Straipsnių lietuvių kalba nedaug, diskusijų dar mažiau, tad nusprendžiau susidėlioti paveikslą pats, o kai susidėliojau – pasidarė gaila nepasidalinti. Nepretenduoju į gilias medicinos ar epidemijų valdymų srities žinias; tiesiog jeigu pasirinkimas arba visai nežinoti, kaip sekasi šaliai, su kuria jau penktadienį atsivėrė siena, arba žinoti bent truputį, tai, manau, ne tik aš vienas rinkčiausi antrąjį variantą.

Antra visoje Europos Sąjungoje

Tokio pobūdžio tekstų deramas pagrindas yra statistika, kad ir kokia nuobodi ji būtų. Remiantis duomenimis, kuriuos pateikia statistikos interneto svetainė „Worldometers“, šiuo metu (2020 m. gegužės 17 d. duomenimis) Lietuvoje (LT) viruso atvejų skaičius perkopęs pusantro tūkstančio, o Latvijoje (LV) jis tik sekmadienį pasiekė tūkstantį (kone tiek pat per parą naujų atvejų praneša abiejų šalių kaimynė Baltarusija). Taigi skirtumas tarp atvejų milijonui gyventojų nėra didelis — 565 LT ir 534 LV. Iš jų LT tebeserga 488 žmonės, o LV – 327. Paskutinėmis dienomis Lietuva pamažu artėja prie Latvijos pagal šiuos rodiklius. Visgi, imant viruso aukų skaičių, o tai, mano manymu, reikšmingesnė statistika, skirtumas didesnis: LT – 56, o LV – 19. Esama žinių ir apie egzistuojančius liekamuosius ligos reiškinius, tačiau jų statistiką rasti sudėtinga. Žinoma, ir mirčių nereikėtų vertinti be konteksto – nebūtinai statistika yra tiksli arba tiksliai rodantį padėtį — galbūt protrūkis labai šviežias ir dar nespėjo pasireikšti mirtimis (tikėtina, kad taip yra Rusijoje, kurioje paskutiniu metu buvo staigiai užfiksuota daugiau užsikrėtusiųjų – daugiau sergančiųjų dabar tik JAV – tačiau kuri mirčių skaičiumi gerokai atsilieka nuo Prancūzijos, Italijos ar Jungtinės Karalystės). Vis dėlto Latvijai, kurioje milijonui gyventojų tenka 10 mirčių, tas negalioja. Su tokia statistika ji yra antra visoje Europos Sąjungoje po kitos vertos dėmesio šalies — Slovakijos, kurioje milijonui gyventojų tenka 5 mirtys (LT pagal šį rodiklį (21 mirtis) yra septinta).

Atkeliavo iš Rygos autobusų stoties

LT priskaičiuojama 17 kritinės ar rimtos būklės pacientų, o LV – 2. Savo ruožtu Estijoje ir užsikrėtusiųjų, ir aukų yra gerokai daugiau nei Lietuvoje ir Latvijoje. Dar labiau padėtis Latvijoje skiriasi nuo Švedijos, kuri ėmėsi itin specifinės taktikos — leisti plačiai persirgti. Ši Skandinavijos šalis ir pagal atvejus milijonui gyventojų ir atvejų skaičių apskritai patenka į pasaulio TOP-25, o pagal letalumą — net į dešimtuką (365 mirtys milijonui gyventojų). Nors pirmasis asmuo, apsikrėtęs koronavirusu Baltijos šalyse, į Estiją atkeliavo iš Rygos autobusų stoties, Latvija paskutinė iš Baltijos šalių registravo pirmąjį susirgimo atvejį — kovo 2-ąją, ir paskutinė pirmąjį mirties atvejį — balandžio 3-ąją dieną. Naujų koronaviruso atvejų pikas LT siekė 90 (balandžio 18-ąją, savaitgalį po Velykų savaitgalio), o LV — 48 (kovo 31-ąją).

Veiksmai priminė Pietų Korėją

Taigi rezultatai Latvijoje neblogi — o kaip su veiksmais? Latvijos elgesys krizės akivaizdoje pastebimai skyrėsi nuo daugelio Europos valstybių ir tam tikrais aspektais priminė Pietų Korėją ar kitas efektyviai besitvarkančias Tolimųjų Rytų regiono šalis, pirmiausia – švelnesniu karantinu. Apie ribojamųjų priemonių įvedimą Latvija paskelbė kovo 12-ąją (panašiu metu kaip ir Lietuva) — ji uždraudė renginius su daugiau kaip 200 dalyvių, pranešė, kad po atostogų savaitės bus pereita prie nuotolinio mokymosi, paragino žmones nekeliauti iš šalies, plautis rankas ir laikytis „socialinės“ (t. y. fizinės) distancijos. Kovo 13 dieną buvo paskelbta apie milijardo eurų paramą verslui, teikiamą per valstybinę finansų instituciją „Altum“ (kartais pavadinamą banku), o kovo 14 dieną buvo apribotos kelionės iš Europos Sąjungos (ES viduje buvo leista keliauti privačiu transportu, taip pat buvo leista grįžti ir siųsti prekes, tačiau sustabdytas tarptautinis keleivinis transportas), be to, leidžiamas renginių dalyvių skaičius sumažintas iki 50 žmonių.

Dėkojo ne tik medikams, bet ir žurnalistams

Netrukus buvo imtas mažinti dėmesys pacientų, neinfekuotų koronavirusu, gydymui, o spontaniškos padėkos akcijos organizatoriai savo adresatu įvardijo ne tik medikus, vaistininkus, policiją, mokytojus ir pardavėjus, bet ir žurnalistus (vėliau valdžia žiniasklaidai skirs 2 mln. eurų). Kovo 20-ąją dieną, paaiškėjus, jog virusu apsikrėtė vienas Latvijos Seimo narys, išsityrė su juo kontaktą turėję kiti parlamento nariai, taip pat ministrai. Kovo 25-ąją Rygos nacionalinė biblioteka laikinai suteikė prieigą prie skaitmeninių savo žurnalų ir laikraščių archyvų. Be to, siekdama sumažinti žmonių srautus gatvėje, valdžia leido internetu pardavinėti alkoholį.

Priemones ilgainiui griežtino

Kovo 24 dieną Latvijoje buvo uždaryti klubai ir salės, o ne maisto prekių parduotuvėms buvo leista veikti tik darbo dienomis. Kovo 29 dieną Latvija savo varžomąsias priemones dar labiau sugriežtino — visiems buvo nurodyta laikytis 2 metrų fizinės distancijos, išskyrus du asmenis ar vieno namų ūkio šeimos narius. Bet kokie renginiai, susitikimai, mitingai, sporto renginiai ar religiniai susibūrimai buvo uždrausti, tačiau prekybos vietoms ir viešojo maitinimo įstaigoms vis dar leista veikti, jei jos yra pajėgios užtikrinti 2 metrų atstumą ir reikiamą apsaugos priemonių naudojimą. Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Rolandas Žalnierius portalui LRT.lt papasakojo, kad į kavines reikia įeiti ir išeiti pro skirtingus išėjimus, dviem savaitėms karantinuoti asmenys aktyviai tikrinami, o vyresnio amžiaus asmenims apribotas laikas lankytis turguose ir, kaip ir vaikams, panaikintos transporto lengvatos. Nors Latvijoje irgi nemažai žmonių ėmė dirbti iš namų, ir visuotinio, ir lokalaus karantino buvo išvengta — dėl šio sprendimo valdžios atstovai reiškė skirtingas nuomones per viešus debatus, kuriuos transliavo televizija.

Invazyvi programėlė kontaktams susekti

Epidemiologinių tyrimų tikslais valstybei taip pat buvo leista reikalauti informacijos iš telekomunikacijų operatorių. Latvijos valdžia nuo pat pradžių akcentavo svarbą aptikti visus apsikrėtusiųjų kontaktus, tačiau šalyje buvo atlikti tik 46 tūkst. testų milijonui žmonių (Lietuvoje šis rodiklis — 84). Tiesa, kaip naujienų agentūrai „Baltic News Network“ nurodė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas, Latvija sudarė galimybę panorėjus testuotis privačiai (kaina – 80 eurų) ir aktyviau testavo grįžusiuosius iš užsienio. Taip pat pranešama, kad Latvijos IT kompanijos ir operatoriai su valdžios palaikymu ėmėsi kurti išmaniąją programėlę, kuri „Bluetooth“ pagrindu padėtų susekti kontaktus su sergančiais asmenimis (tikimasi, kad šia programėle, pradėjusia veikti gegužės vidury, ims naudotis 400 tūkst. iš 1,9 mln. Latvijos gyventojų) – taip būtų sekama Pietų Korėjos, kurioje atitinkamą programėlę privalo instaliuotis kiekvienas asmuo, įsileistas į šalį, patirtimi. Toks skaitmeninis invazyvumas, o tiksliau jo ilgalaikiškumo potencialas, yra, kaip pažymi knygos „Sapiens“ autorius Y. N. Harari, atskira svarbi tema nūdienos kontekste.

Neįsigaliojo griežtas reikalavimas dėl kaukių

Gegužės 7 dienos duomenimis, Latvijos parama neigiamoms COVID-19 pasekmėms mažinti jau prilyginta 4 mlrd. eurų — ypač daug nerimo Latvijoje buvo kilę oro linijoms „Air Baltic“. Gegužės 12 dieną Latvijoje imta leisti susibūrimai iki 25 asmenų, tačiau nurodoma, kad juose turi būti išlaikomas 2 metrų atstumas ir naudojamos dezinfekcinės priemonės. Per visą pandemijos krizės laikotarpį Latvijoje taip ir neįsigaliojo griežtas reikalavimas visose viešose vietose dėvėti veido apsaugos priemones — tik rekomendacijos ir nurodymai nuo gegužės 12 dienos jas dėvėti ribotais specifiniais atvejais, pvz., važiuojant visuomeniniu transportu (Lietuvoje veido apsaugos priemonės buvo būtinos nuo balandžio 10 d. iki gegužės 14 d.). Nepaprastosios padėties atšaukimas Latvijoje kol kas yra nukeltas į birželio 9-ąją, tačiau darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems gyventojams, pateikusiems paraiškas, ketinama už prastovas išmokėti išmokas, apimančias laikotarpį iki birželio 30-osios dienos.

Ir skyrėsi, ir sutapo

Gerokai sunkiau nei į klausimą „kaip“, yra atsakyti į klausimą „kodėl“. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekanas Vytautas Kasiulevičius LRT.lt pripažino, kad šias priežastis nustatyti sudėtinga dėl daugelio faktorių. Vienas jų gali būti gyventojų tankumas — rečiau gyvenamos ar lankomos šalys bei vietovės turi mažiau viruso atvejų. Bet kuriuo atveju, pridūrė profesorius, nereikėtų pervertinti skirtingų priemonių, kurias taikė valdžia, įtakos — kai kas Latvijoje skyrėsi nuo Lietuvos, o kai kas ir sutapo.

Daugiau laiko susizgribti

Galime tik spėlioti, dėl kokių priežasčių Latvijos padėtis gerėlesnė. Galbūt tai, kad virusas pas juos neatkeliavo taip greitai, kaip į Azijos ir Vakarų Europos šalis, Švediją ar net Baltijos kaimynes — buvo daugiau laiko įsižiūrėti, susizgribti, susekti. Kalbant apie epidemiologinį landšaftą, padėtį galbūt lėmė ne tik gyventojų tankumas, bet ir jų sklaida. Kitaip nei Lietuvoje, Latvijoje jie yra susispietę sostinėje (kurioje daugiausia ir atvejų), o bemaž trečdalyje Latvijos teritorijos, ypač rytinėje dalyje (daly Vidžemės, Latgalės su Sėla), viruso atvejų iš viso dar neaptikta. Lietuvoje tik 4 savivaldybėse iš 60 dar nėra rasta viruso: Birštone, Kupiškio rajone, Neringoje, Pakruojo rajone (Lazdijų rajono savivaldybė praneša turėjusi viruso atvejį, kuris dėl nežinomų priežasčių neatspindėtas nacionalinėje statistikoje).

Užkietėję intravertai

Galbūt latviai jaunesni ar jų mažiau rizikos grupėse? Vargu bau, mat nors medianinio amžiaus atžvilgiu jie ir jaunesni, tačiau labai nereikšmingai. Dar viena įmanoma priežastis — šalis arčiau pajūrio, tad ir didesnė drėgmė, dar vienas pagarsėjęs viruso nedraugas; ir pagaliau, pačių latvių kartojami juokeliai, jog jie esantys tokie intravertiški, kad fizinė distancija jiems natūrali būsena. Tai nesugalvota ekspromtu: tie, kas lankėsi 2018 metų literatūriniame festivalyje „Šiaurės Vasara“, žino, kad latvių rašytojai sugebėjo iš užkietėjusių intravertų įvaizdžio pasidaryti netgi labai sėkmingą prekinį ženklą.

Belaukiant Joninių

Tačiau net ir tie, kas retai teužsuka į Latviją, gerai žino, kad artimiausia bendra vasaros šventė — Joninės Latvijoje yra švenčiama kur kas labiau nei Lietuvoje. Prisiminus Velykas telieka broliškai viltis, kad Joninės kaimynams netaps tramplinu koronaviruso atvejų šuoliui.

Pasidalinkite
Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą