Ko Europa galėtų pasimokyti iš Pietų Korėjos, ir ne tik koronaviruso sukeltos krizės kontekste?

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +
Pasidalinkite

Pietų Korėjoje rinkimus į parlamentą laimėjus valdantiesiems demokratams, ši šalis ruošiasi įgyvendinti ne mažiau už europietiškąjį ambicingą Naująjį žaliąjį kursą. Be kita ko, ši šalis (skirtingai, nei labiausiai nuo pandemijos nukentėjusi Europos Sąjunga) gali pasigirti itin sėkmingai suvaldžiusi koronaviruso protrūkį. Ar tai reiškia, kad Europai teks imti pavyzdį iš Pietų Korėjos ne tik valdant koronaviruso sukeltą krizę, bet ir įgyvendinant Naująjį žaliąjį kursą? O gal Europa, skaudžiausiai nukentėjusi nuo koronaviruso, kaip tik turėtų atsisakyti Naujojo žaliojo kurso? Apie tai šiame straipsnyje.

Parlamento rinkimai ir Naujasis žaliasis kursas Pietų Korėjoje

Balandžio 15 dieną vykusiuose Nacionalinio Susirinkimo rinkimuose liberali Demokratų partija iškovojo svarią pergalę ir gavo tvirtą mandatą įgyvendinti panašų į europietiškąjį Naująjį žaliąjį kursą — susitarimą, įgalinantį Pietų Korėją tapti pirmąja Rytų Azijos šalimi, įsipareigojusia pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu iki 2050 m.

Efektyvus atsakas į koronaviruso protrūkį daug prisidėjo prie demokratų pergalės — apklausos rodo, kad daugiau nei 70 proc. rinkėjų teigiamai įvertino valdžios atsaką į protrūkį [1.]. Be kita ko, įdomu paminėti ir tai, jog, nepaisant pandemijos, rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose buvo didžiausias nuo 1992 m., o Demokratų partija laimėjo didžiausią daugumą parlamente nuo pat pirmųjų demokratinių rinkimų šalyje 1987 m. [2.], nors prieš pat pandemiją jos šansai ir buvo vertinami kaip ganėtinai prasti, o dabartinis Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas buvo kritikuojamas dėl šalies ekonomikos sulėtėjimo ir užsienio politikos Šiaurės Korėjos bei Kinijos atžvilgiu.

Visgi, įgavusi stiprią visuomenės paramą ir tvirtą pasitikėjimo mandatą, Pietų Korėjos valdžia dabar turės imtis realių veiksmų, skirtų įgyvendinti Naująjį žaliąją kursą, kurį konceptualiai sudaro tokie ambicingi tikslai kaip taršos mokesčių įvedimas, investicijų į anglimi grįstą energetiką nutraukimas, nukreipiant jas į atsinaujinančius energijos išteklius ir kt.

Kaip itin svarbų pavyzdį, į kurį bus atsižvelgiama formuojant ir įgyvendinant šį planą, prezidentas Moon Jae-inas aiškiai įvardijo europinį Naująjį žaliąjį kursą. Tarp Pietų Korėjos ir ES institucijų taip pat jau kuris laikas vyksta dvišaliai susitikimai, įgalinantys dalytis politikos idėjomis, patirtimi ir įgyvendinti bendradarbiavimo projektus [3.].

Politinė valia ir visuomenės pasitikėjimo mandatas

Moon Jae-inas ir Demokratų partija pastaruoju metu įgauna didžiulį politinį pagreitį, visų pirma dėl efektyvaus koronaviruso protrūkio suvaldymo, beveik visuotinai laikomo pavyzdžiu likusiam pasauliui. Apsiėjusi be drakoniškų viešojo ir ekonominio gyvenimo suvaržymų, Pietų Korėja puikiai susitvarkė su koronaviruso protrūkiu, ir gyvenimas šioje šalyje gana greitai grįžo į įprastas vėžes [4.].

Efektyvus ir savalaikis koronaviruso protrūkio suvaldymas greičiausiai reiškia tai, kad Pietų Korėjos ekonomika nepatirs tokių milžiniškų nuostolių kaip JAV ar Europa, taigi, šalies perspektyvos yra gana šviesios, įskaitant ir palankias sąlygas naujų ambicingų planų, tokių kaip Naujasis žaliasis kursas, įgyvendinimui.

Kita vertus, Pietų Korėjos visuomenė, pozityviai sureagavusi į valdžios veiksmus kovojant su koronaviruso protrūkiu ir per rinkimus suteikusi tvirtą pasitikėjimo mandatą demokratams, taip pat labai rimtai žvelgia ir į klimato pokyčius. Pernai paskelbtame tyrime nustatyta, kad 86 proc. Pietų Korėjos gyventojų klimato pokyčius vertina kaip didžiausią globalaus masto grėsmę, gerokai lenkiančią terorizmą ar net Šiaurės Korėjos branduolinę programą (beje, tas pats tyrimas parodė, kad klimato kaitą didžiausia globalia grėsme laikė tik 59 proc. amerikiečių) [5.].

Taigi, panašu, kad Pietų Korėjoje Naujasis žaliasis kursas turės stiprų ne tik valdžios, bet ir visuomenės palaikymą. Tai neabejotinai labai svarbu, nes praktika demonstruoja, jog bet kurios srities iniciatyvos yra įgyvendinamos kur kas greičiau, efektyviau ir susiduria su gerokai mažiau kliūčių, jei remiasi ne tik aukščiausių valdžios pareigūnų politine valia, savotiškai „nuleidžiama iš viršaus“ (top-down), bet ir plačiu visuomenės palaikymu, kuris kyla „iš apačios“ (bottom-up).

Ir vis dėlto lengva nebus

Naujasis Pietų Korėjos žaliasis kursas, ypač turint galvoje dabartines aplinkybes, yra iš tiesų ambicingas. Turėdama didelę, stipriai išvystytą industrializuotą ekonomiką, Pietų Korėja pagal įvairius skaičiavimus papuola į didžiausių pasaulio teršėjų dešimtuką. Nepriklausoma svetainė „Climate Action Tracker“ (CAT), kurioje pateikiama kovos su klimato kaita veiksmų mokslinė analizė, šios šalies nacionalinį indėlį pagal Paryžiaus klimato susitarimą — iki 2030 m. išmetamų teršalų kiekį sumažinti 37 proc. — yra įvertinusi kaip „itin nepakankamą“ [6.]. Negana to, Pietų Korėja bent jau kol kas yra viena didžiausių investuotojų į anglis visame pasaulyje, o jos didžiulis pramonės sektorius, gaminantis praktiškai viską — nuo elektronikos ir automobilių iki laivų ir plieno produkcijos — vargu ar leis efektyviai pasiekti energijos vartojimo efektyvumo tikslus [7.].

Nepaisant tiek valdžios, tiek visuomenės stipraus palaikymo Naujajam žaliajam kursui, šalyje visgi pasigirsta nuogąstavimų, kad politikai klimato krizės nevertina taip rimtai, kaip turėtų. Tarkime, praėjusį mėnesį, dar iki Naujojo žaliojo kurso paskelbimo grupė jaunimo aktyvistų padavė į teismą Pietų Korėjos vyriausybę už tai, kad „neadekvati klimato politika pagal Pietų Korėjos teisę yra jų konstitucinių teisių pažeidimas“ [8.].

Tuo tarpu nevyriausybinė organizacija „Greenpeace Seul“ pažymėjo, jog, nors Naujojo žaliojo kurso manifestas ir buvo ilgai lauktas, jame neminimos tokios svarbios iniciatyvos, kaip transporto priemonių su vidaus degimo varikliais laipsniškas atsisakymas, ir paragino pateikti aiškų planą su tvarkaraščiu bei konkrečiomis priemonėmis klimato neutralumui iki 2050 m. pasiekti [9.]. Kad Pietų Korėjos Naujasis žaliasis kursas bent jau kol kas stokoja konkretesnių žingsnių mano ir kitos aplinkosauginės organizacijos [10.].

Atsižvelgiant į visa tai, galima drąsiai teigti, jog įgyvendinti Naująjį žaliąjį kursą Pietų Korėjoje lengva tikrai nebus, ypač turint galvoje dabartines — postkoronines bei ekonominio atsigavimo metu dar labiau paaštrėsiančios klimato kaitos problemos — aplinkybes. Visgi šioje situacijoje verta prisiminti liaudies (ir ypač — lietuvių) išmintyje gan tvirtai įsišaknijusį retorinį klausimą: „O kam dabar lengva?“, ypač turint galvoje jau minėtų postkoroninių aplinkybių destruktyvų poveikį ne tik Pietų Korėjos, bet ir viso pasaulio ekonomikai.

Ateityje Europa ims pavyzdį iš Pietų Korėjos?

Nors dar visai neseniai aukščiausi ES pareigūnai (įskaitant ir 17 valstybių narių klimato ir aplinkos ministrų) patikino, jog, nepaisydamas pandemijos, blokas tęs Naująjį žaliąjį kursą, prioritetą teikdamas klimato politikai, atsižvelgdama į valstybių narių spaudimą dėl koronaviruso sukeltos krizės, Europos Komisija visgi turėjo pakoreguoti savo šių metų planus ir atidėti kai kurias „mažiau svarbiomis“ laikomas Naujojo žaliojo kurso iniciatyvas [11.]. Tačiau, kalbant apie ekonomikos gaivinimą po koronaviruso sukeltos krizės, vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad ekonominis atsigavimas turi remtis būtent Naujuoju žaliuoju kursu, nes jo įgyvendinimas galėtų suteikti Europai tam tikrų konkurencinių pranašumų pasaulinėje arenoje.

Kaip jau buvo rašyta Europos žiniose, nors Naujuoju žaliuoju kursu Europos Komisija siekia ES politiką pritaikyti prie Paryžiaus klimato susitarimo tikslų, o kartu užtikrinti, kad ES iki 2050 m. taptų pirmuoju pasaulyje klimato atžvilgiu neutraliu kontinentu, jis toli gražu neapsiriboja vien kova su klimato kaita. Iš esmės galima sakyti, jog Naujasis žaliasis kursas yra tikra žalioji revoliucija, kuria siekiama reformuoti kone visus europinės politikos aspektus — nuo ES, kaip globalios veikėjos, ir jos galios tarptautinėje sistemoje klausimų iki prekybos, konkurencingumo ir žemės ūkio, nuo transporto iki energetikos, nuo išmaniųjų technologijų iki biurų ir namų statybos [12.].

Grįžtant prie Pietų Korėjos, pasaulio žiniasklaidoje iki šiol vis dar galima išvysti straipsnių ir reportažų, kuriuose pasaulio lyderiai raginami mokytis iš šios sėkmingai koronaviruso protrūkį įveikusios šalies. Tai ypač taikytina Europai, kuri nuo koronaviruso nukentėjo labiausiai. Atsižvelgiant į Pietų Korėjos sėkmės istoriją kovojant su koronavirusu, galbūt panašūs raginimai sekti jos pavyzdžiu po kurio laiko nuskambės ir ES lyderiams dėl Naujojo žaliojo kurso, juolab kad yra labai tikėtina, jog Naujojo žaliojo kurso įgyvendinimas, ir ypatingai po koronaviruso sukeltos krizės, čia strigs. Taigi šioje vietoje galima kelti (kol kas) retorinį klausimą, ar ir Naujojo žaliojo kurso atveju Pietų Korėja ateityje neaplenks ES, kuri iki šiol buvo laikoma pasauline žaliųjų iniciatyvų lydere?

Visgi jokiu būdu negalima teigti, jog šaliai priėmus teisingą sprendimą A (efektyvus koronaviruso protrūkio suvaldymas), joje pasiteisins ir sprendimas B iš visai kitos operos (Naujasis žaliasis kursas). Nors reikia pripažinti, jog šiokios tokios koreliacijos tarp šių sprendimų esama, ypač turint galvoje tai, kad sėkmingai suvaldžius pandemijos protrūkį, Pietų Korėjos ekonomika pernelyg nenukentėjo ir, ko gero, atsigaus kur kas greičiau nei ES ar JAV, kas savo ruožtu leis nukreipti lėšas į žaliąsias iniciatyvas. Juo labiau negalima tvirtinti, jog Naujajam žaliajam kursui prigijus Pietų Korėjoje vienokiomis sąlygomis, jis pasiteisins ir kitame pasaulio krašte — koronaviruso krizės iškamuotoje Europoje (maža to, esama tam tikrų prielaidų teigti, jog gali įvykti netgi atvirkščiai). Šiuo momentu aišku tik viena — postkoroniniame pasaulyje mūsų visų laukia daug neapibrėžtumo, tam tikro chaoso ir netikrumo dėl ateities. Todėl jau kitame straipsnyje pamėginsiu pasigilinti į tai, kokios yra Naujojo žaliojo kurso perspektyvos ES postkoroninėmis aplinkybėmis ir kurioje vietoje, kalbant apie šią iki šiol neregėto masto žaliąją iniciatyvą, Europa ruošiasi dėti kablelį sakinyje „atsisakyti negalima išsaugoti“.

Pasidalinkite
Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą