Praeitą savaitę pasaulio žiniasklaidoje pasirodė žinutės apie nutekintą Jungtinių Tautų (JT) klimato ekspertų ataskaitos projektą, kuriame pateikiama nerimą kelianti išvada, jog pasaulio klimatas kinta greičiau nei buvo manyta iki šiol, ir per ateinančius dešimtmečius pasaulį tai gali paveikti negrįžtamai, net jei valstybėms ir pavyktų laikytis užsibrėžtų įsipareigojimų klimato srityje.
Bus skelbiama per vėlai
Paskutinį kartą tokia ataskaita buvo rengta 2014 metais, ir, labai tikėtina, lėmė arti dviejų šimtų valstybių Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (United Nations Framework Convention on Climate Change), apie kurį buvo paskelbta 2015 metais ir kuris teisiškai įsigaliojo 2016-aisiais.
Kaip jau ne sykį rašė Europos žinios, pagrindinis Paryžiaus susitarimo tikslas yra užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 laipsniai pagal Celsijų palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, ir stengtis, kad temperatūros didėjimas neviršytų 1,5 laipsnio.
Tuo tarpu ši nutekinta Tarptautinės klimato kaitos ekspertų grupės (Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC) ataskaita turėjo būti viešai paskelbta tik kitų metų vasarį.
Svarbu paminėti, jog pastaroji ataskaita nebus viešai skelbiama iki JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos (kurios dalimi taip laikomas ir Paryžiaus susitarimas) šalių 26-ojo susitikimo (Conference of Parties, COP26) šių metų lapkritį Glazge.
Tai savo ruožtu reiškia, jog nutekinta ataskaita oficialiai bus skelbiama per vėlai — pasaulio politikai minėtame susitikime neturės galimybės aptarti šios ataskaitos išvadų ar įtraukti jų į derybas dėl tolimesnių bendrų veiksmų kovoje su klimato kaita.
Laikas svarbus
O laikas šiuo atveju yra nepaprastai svarbus vien jau dėl to, kad šių metų pasaulio lyderių klimato susitikimas Glazge turėjo įvykti dar pernai, tačiau buvo atidėtas dėl pandemijos.
Kita vertus, būtent šiame susitikime Paryžiaus susitarimo šalys turėtų atnaujinti savo nacionalinius klimato įsipareigojimus, kas lyg ir turėtų reikšti dar didesnes kovos su klimato kaita ambicijas.
Tačiau čia labai svarbu pažymėti ir tai, jog nepaisant kelių vadinamųjų lyderių (Indija, Kenija, Filipinai, Marokas, Gambija ir kt.), kurios su savo klimato įsipareigojimais šiuo metu susitvarko, Paryžiaus susitarimo šalims in corpore vis dėlto nepavyksta siekti pagrindinio jo tikslo.
Tuo tarpu nutekintame JT klimato ekspertų ataskaitos projekte, kurio tekstą sudaro apie 4 tūkst. puslapių ir prie kurio rengimo prisidėjo keli šimtai mokslininkų iš viso pasaulio, skelbiama, jog pagal ankstesnius modelius buvo prognozuojama, kad kardinalių klimato pokyčių išvengsime maždaug iki 2100-ųjų metų.
Tačiau klimatas kinta greičiau, nei buvo manyta iki šiol — sukrečianti ataskaitos išvada (kuri iš esmės nėra nauja) jau kelintą kartą įspėja žmoniją, jog net ir po drastiškiausių klimato pokyčių gyvybė Žemėje gali atsigauti, evoliucionuodama į naujas rūšis bei ekosistemas, tačiau ši nuostata, deja, negalioja žmonijai.
Kas naujo?
Globalia klimato politika besidomintys skaitytojai, sužinoję apie nutekintą JT klimato ekspertų ataskaitą, greičiausiai tik atsidus ir pagūžčios pečiais, mat pasaulio mokslininkai, kaip mėgsta rašyti Lietuvos žiniasklaida, jau kuris laikas yra susiėmę už galvų ir skambina pavojaus varpais (nes pasaulio valstybės, užuot ėmusios realių veiksmų, kurie yra reikalingi čia ir dabar, tik reiškia susirūpinimą ir nerimauja dėl mūsų vaikų ir anūkų bei visos planetos ateities).
Šis žaidimas tęsiasi jau gana seniai, tad galima sakyti, jog šokiruojanti klimato kaita jau nieko nebešokiruoja.
Nors Tarptautinė klimato kaitos ekspertų grupė komentarų apie šį dokumentą neteikia, argumentuodami tuo, jog jis kol dar teberengiamas ir nėra baigtas, pasaulio žiniasklaidos pranešimuose apie nutekintą ataskaitą galima rasti šį tą naujo ir (kaip visuomet) neraminančio.
Ataskaitoje teigiama, jog net ir užtikrinus, kad ateityje vidutinė pasaulio temperatūra nekiltų daugiau nei 1,5 laipsnio lyginant su ikiindustriniu laikotarpiu (ko padaryti pasaulio valstybėms, panašu, net ir stropiai vykdant įsipareigojimus, nepavyks), klimato kaitos pasekmės būtų rimtos, ilgalaikės, o kai kuriais atvejais ir neišvengiamos.
Tai reiškia ne ką kita, o tai, kad Paryžiaus klimato susitarimo įpareigojimai (kurių ir taip nesugeba vykdyti didžiosios valstybės teršėjos) turi būti peržiūrėti ir padidinti. O tai, blaiviai vertinant tiek faktinę situaciją, tiek ir ambicijas ateičiai, kuklia šio teksto autorės nuomone, nėra realu.
Griežčiausi iki šiol įspėjimai
Anot žiniasklaidos, nutekėjusiame ataskaitos projekte, kaip ir buvo galima tikėtis, skelbiami griežčiausi iki šiol Tarptautinės klimato kaitos ekspertų grupės įspėjimai. Netgi neminint miškų gaisrų, sausrų, karščio bangų ir kitų klimato kataklizmų, kuriuos savo kailiu šiuo metu patiriame ir Lietuvoje, ataskaitoje minima nerimą kelianti prognozė, jog pasaulinio vandenyno lygio kilimas kartu su ekstremaliais klimato reiškiniais jau iki 2050 metų dėl potvynių gali pradėti kelti pavojų šimtams milijonų pakrantėse gyvenančių žmonių.
Visgi mūsuose į tokius ir panašius įspėjimus gana dažnai įprasta numoti ranka, o kartais iš vadinamųjų viešųjų (pseudo)intelektualų pusės netgi pasigirsta balsų, jog klimato kaita esą Lietuvai netgi gali būti naudinga, nes tada „atpigs šildymas“.
Tačiau turbūt nereikia nė sakyti, kad toks požiūris, švelniai tariant, yra trumparegiškas, nes klimato kaita turės ne vien ekologinių, bet ir socialinių, ekonominių ir net geopolitinių pasekmių. Tirpstant Arkties ledams, atsilaisvins nauji prekybos kanalai, perspektyviausias iš kurių bus vadinamasis Šiaurės Rytų kelias, jungiantis tris didžiules pasaulio ekonomikas: Šiaurės Europą, Kiniją ir Japoniją. Iš šių naujai atsidarančių natūralių išteklių klodų ir prekybos kelių labiausiai išloš Rusija.
O štai Viduržemio jūros regionas, nuo Bronzos amžiaus garsėjęs savo minkštu klimatu, derlingomis žemėmis ir klestinčia prekyba, dėl klimato kaitos palaipsniui gali virsti tiesiog dykviete. Šylant klimatui, didžiosios Šiaurės Afrikos dykumos pasislinks aukštyn, Pietų Europos link, o su šiuo dykumėjimo procesu Europos kryptimi pajudės milijonai klimato pabėgėlių.
Apie visa tai, tikėtina, išsamiai galėsime paskaityti oficialiai paviešinus JT mokslininkų ataskaitą. Tiesa, pastarieji jau dabar byloja, kad laikas — ne mūsų pusėje.
