Keturių dienų darbo savaitė ir hibridinis darbo modelis: kokius darbo organizavimo pokyčius atnešė pandemija?

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Pastaruoju metu daugelis šalių susiduria ne tik su darbo rinkos iššūkiais, bet ir su paties darbo organizavimo pokyčiais. Viešojoje erdvėje vis dažniau tenka išgirsti tokius terminus, kaip „hibridinis mokymas(is)“ ar „hibridinis darbas“, vis dažniau svarstoma apie keturių dienų darbo savaitės įteisinimą ir pan.

Nereikia nė sakyti, jog tokius ir panašius darbo organizavimo pokyčius – iš pradžių priverstinai – paskatino visą pasaulį palietusi pandemija, tačiau, panašu, jog daugumai darbuotojų šie pokyčiai patiko, o kai kurie darbdaviai juose netgi įžvelgė nemažai potencialo. 

Pasauliui pamažu atsigaunant po COVID-19 pandemijos ir grįžtant į normalų gyvenimą, šie buvę laikini pokyčiai dalyje valstybių pamažu tampa nauja norma ir transformuojasi į kokybiškai naujas darbo organizavimo reformas bei praktikas.

Vis daugiau atliktų apklausų rodo, kad darbuotojai ir dalis darbdavių pirmenybę teikia lanksčiam hibridiniam darbo modeliui, o internetas pastaruoju metu tiesiog sprogsta nuo informacijos apie naujas darbo organizavimo formas.

Taigi, panašu, jog nuotolinis arba, mažų mažiausiai, mišrus darbo organizavimo modelis ne tik sparčiai skinasi kelią, vis dažniau tapdamas ne vien laikina, o pastovia praktika, bet ir netolimoje ateityje turi daug šansų visiškai pakeisti tradicinį darbą iš ofisų ir tapti dominuojančiu tam tikruose sektoriuose.

Sutrumpinta darbo savaitė

Neseniai Belgijoje startavo nauja darbuotojų įgalinimo programa, pagal kurią šie turės teisę į keturių dienų darbo savaitę. Reformų paketas taip pat suteiks darbuotojams teisę po darbo valandų išjungti darbo įrenginius ir nekreipti dėmesio į su darbu susijusius pranešimus, nebijant susidorojimo ar diskriminacijos darbe. Panašią atsiribojimo nuo darbo po darbo valandų politiką Europoje taip pat taiko Prancūzija.

Pagal naują tvarką, belgai taip pat galės lanksčiau planuotis savo darbo laiką, pavyzdžiui, vieną savaitę dirbdami daugiau, o kitą – mažiau, todėl galės geriau tvarkyti savo profesinį ir asmeninį gyvenimą, tarkime, kartu augindami vaikus. Anot Belgijos ekonomikos ministro, sprendimas dėl keturių dienų darbo savaitės priklauso darbuotojui – pastarajam išreiškus valią, darbdavys turi sutikti arba pateikti rimtas priežastis atsisakydamas. 

Pagal naująją programą dabartinė penkių dienų savaitė Belgijoje bus perkelta į keturias dienas – praktiškai tai reiškia buvusios 38 valandų darbo savaitės išlaikymą, kuomet papildoma poilsio diena kompensuotų ilgesnes darbo dienas. 

Sutrumpintos darbo savaitės programas taip pat vykdo tokios šalys kaip Ispanija, Islandija, Japonija, Jungtiniai Arabų Emyratai ar Škotija, tačiau šios programos nuo Belgijos skiriasi tuo, kad pagal jas nereikia dirbti tiek pat valandų, kiek ir per penkių dienų darbo savaitę – taigi, praktiškai darbo savaitė sutrumpėja. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės Leiboristų partija keturių dienų darbo savaitę, nekeičiant atlyginimo, laiko viena pagrindinių savo politikos krypčių.

Sutrumpintą darbo savaitę vis dažniau renkasi ir atskiros kompanijos Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje, Australijoje ir kitur. Jau birželį Jungtinėje Karalystėje prasidės bandomasis pusės metų trukmės keturių dienų darbo savaitės projektas, kurį, bendradarbiaudama su ekspertų centrais, Oksfordo ir Kembridžo universitetais bei Bostono koledžu, koordinuos nevyriausybinė organizacija „4 Day Week Global“. 

100-80-100

Organizacija „4 Day Week Global“ pasisako už vadinamąjį „100-80-100 modelį“, kurį sudaro 100 proc. atlyginimo ir 80 proc. darbo laiko, mainais į 100 proc. produktyvumo. Organizacijos tikslas – skatinti kompanijas, darbuotojus, tyrėjus ir vyriausybes prisidėti kuriant naują darbo organizavimo praktiką ir siekiant didinti verslo produktyvumą, gerinti darbuotojų sveikatą, kurti stipresnes šeimas ir bendruomenes, kelti lyčių lygybės klausimus bei siekti tvaresnės darbo aplinkos.

Savo tinklapyje organizacija pateikia nemažai įtikinančios statistikos ir tyrimų, patvirtinančių keturių dienų darbo savaitės naudą. „4 Day Week Global“ duomenimis, net 78 proc. darbuotojų, per savaitę dirbančių keturias dienas, yra laimingesni ir patiria mažiau streso, o 63 proc. keturių dienų darbo savaitę taikiusių įmonių buvo lengviau pritraukti ir išlaikyti talentus.

Ilgalaikė trumpesnės darbo savaitės bandomoji programa Islandijoje buvo įvertinta kaip „didžiulė sėkmė“. Programos rezultatų analizė parodė, kad darbo valandų sutrumpinimas išlaikė arba netgi padidino buvusį darbo našumą visuose ūkio sektoriuose, taip pat buvo nustatyta, kad pagerėjo darbuotojų gerovė ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra.

Panašūs rezultatai buvo gauti 2019 metais vykdant keturių dienų darbo savaitės bandomąją programą kompanijoje „Microsoft Japan“– per šį laikotarpį darbo našumas išaugo 39 proc. Be kita ko, kompanijos elektros sąnaudos sumažėjo 23 proc., o jos darbuotojai išspausdino beveik 60 proc. mažiau puslapių.

O štai 2018 metais Naujosios Zelandijos turto planavimo kompanijoje „Perpetual Guardian“ vykdytas keturių dienų darbo savaitės bandomasis tyrimas, kurį stebėjo Oklando universiteto ir Oklando technologijos universiteto mokslininkai, parodė, kad darbuotojų įsitraukimo lygis išaugo 30 – 40 proc., darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros rodikliai – 44 proc., lyderystė – 28 proc., darbo stimuliavimas – 27 proc., o lojalumas organizacijai – 29 proc.

Lietuva – tarp inovatyviausių šalių

Visai neseniai, Seimui nubalsavus už pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas Darbo kodekso pataisas, keturių dienų darbo savaitę mažamečius vaikus auginantiems viešojo sektoriaus darbuotojams patvirtino ir Lietuva. Teise į keturių dienų darbo savaitę galės pasinaudoti viešajame sektoriuje dirbantys ir vaikus iki trejų metų auginantys tėvai.

Tokie tėvai galėtų dirbti 32 valandas per savaitę, jiems mokant vidutinį darbo užmokestį. Jeigu pastarieji į darbo rinką grįžtų anksčiau nei po dvejų metų, jie turėtų atsisakyti vaiko priežiūros išmokos. Trumpesnė darbo savaitė būtų taikoma vienam iš tėvų. Ši tvarka įsigalios nuo kitų metų.

Tiesa, reikia pabrėžti, kad teisę į keturių dienų darbo savaitę turės tik viešojo sektoriaus darbuotojai – galbūt dėl to, kad per pataisų svarstymus Seimo komitetuose ir kiek anksčiau Trišalėje taryboje verslo atstovai pasisakė prieš trumpesnę darbo savaitę.  

Nors tokiai naujai tvarkai taikoma nemažai išlygų (pavyzdžiui, ji galės būti taikoma tik viešojo sektoriaus darbuotojams), galima teigti, jog vis plačiau diskutuojant apie darbo ir asmeninio gyvenimo balansą bei apskritai apie naujas darbo organizavimo formas, toks sprendimas yra savalaikis, o jį priėmusi Lietuva šiuo aspektu atsidūrė tarp inovatyviausių šalių.

Darbo kodeksas taip pat numato, kad tam tikrais atvejais (nėštumas, žindymas, mažamečiai vaikai, sveikatos problemos ir kt.) darbuotojams pageidaujant jie turi teisę dalį laiko dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui pateikus prašymą, o darbdaviui neįrodžius, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį viso darbo laiko.

Popandeminės tendencijos

Visgi, reikia pripažinti, jog bent jau Lietuvoje į nuotolinį darbą vis dar žiūrima su nepasitikėjimu. „Swedbank“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, kas trečio darbuotojo, per pandemiją dirbusio nuotoliniu būdu, produktyvumas sumažėjo. Ko gero, taip atsitiko dėl priverstinio užsidarymo namuose, visą darbo laiką dirbant tik iš namų − to paties tyrimo duomenimis, didžioji dalis darbuotojų pageidautų darbą biure derinti su nuotoliniu darbu.

Vaizdo konferencijų įrangos startuolio „Owl labs“ kartu su tyrimų konsultacijų kompanija „Vitreous World“ prieš metus atliktos apklausos duomenimis, 89 proc. Europos įmonių po pandemijos planuoja taikyti vadinamąjį hibridinį arba mišrų darbo modelį, ir net 92 proc. jų nori plėtoti pažangesnę darbo vietų politiką, įskaitant keturių dienų darbo savaitę ir kt.

Apklausos, kurios metu buvo apklausta 2 tūkst. verslo lyderių Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Skandinavijos šalyse, duomenimis, 31 proc. kompanijų vadovų nereikalauja tam tikro darbo dienų biure skaičiaus – tuo tarpu 69 proc. teigė, kad pageidautų tokį skaičių nustatyti, tačiau į tai žiūrėtų lanksčiai. Be to, beveik du trečdaliai apklaustųjų teigė, kad hibridinis darbas daro jų įmones pelningesnes

Tokia apklausa tikrai nėra vienintelė – popandeminės tendencijos demonstruoja, jog vis dagiau darbdavių ir darbuotojų pageidauja derinti darbą iš biuro ir iš namų. Darbdaviams vadinamasis hibridinis darbo modelis – tai galimybė didinti produktyvumą, skatinti kūrybiškumą ir puoselėti tvarumą, o darbuotojams – laiko tapymas ir lankstus jo paskirstymas tarp darbo ir namų bei sąnaudų, reikalingų nuvykti iki darbo vietos, mažinimas.

Taigi, panašu, kad ateityje vis daugiau dėmesio bus skiriama būtent hibridiniam darbo modeliui, juolab, kad jau šiuo metu darbo organizavimo pokyčiai vertinami iš esmės palankiai ir atrodo daug žadantys. Tačiau nereikia pamiršti, kad nuotolinis darbas taip pat kelia ir naujus iššūkius, prie kurių tiek darbuotojams, tiek darbdaviams dar teks prisitaikyti. 

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą