Kas šiuo metu vyksta Rusijoje: kovos su pandemija spartuoliai ir per langus krentantys medikai

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +
Pasidalinkite

Pastarosiomis dienomis vis aiškiau matyti, kad Rusija tvirtai pralaimi kovą su koronaviruso pandemija. Infekcijos atvejų skaičius kiekvieną dieną auga, ir, ko gero, netrukus smarkiai išaugs ir mirčių nuo COVID-19 skaičius. Tačiau bent jau iki šiol oficiali statistika demonstravo, kad mirtingumas nuo COVID-19 Rusijoje yra žemesnis nei daugelio kitų pandemijos kamuojamų šalių, o tai norom nenorom verčia prisiminti dar sovietmečiu plačiai paplitusias istorijas apie socialistinio darbo spartuolius ir per trejus metus įvykdytus penkmečio planus. Jau nekalbant apie tai, kad per pastarąsias kelias savaites per langus ėmė „kristi“ sveikatos apsaugos sistema Rusijoje nepatenkinti medikai.

Kovos su koronavirusu spartuoliai

Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, Rusijoje procentinė mirčių dėl COVID-19 išraiška nuo oficialiai užregistruotų atvejų skaičiaus yra viena mažiausių (0,9 proc. arba maždaug viena mirtis 100 tūkst. gyventojų) tarp valstybių, kuriose užfiksuota daugiausia koronaviruso atvejų [1.].

To paties universiteto duomenimis, gegužės 9 dieną Italijoje mirtingumo procentinė išraiška nuo koronaviruso sukeltos infekcijos sudarė 13,9 proc. (apie 50 mirčių 100 tūkst. gyventojų), Jungtinėse Valstijose — 6 proc. (maždaug 24 mirtys 100 tūkst. gyventojų), o Vokietijoje, kuri visuotinai laikoma viena iš geriausiai koronavirusą valdančių šalių Europoje dėl plataus masto testavimo ir patikimos sveikatos priežiūros sistemos, — 4,4 proc. (9 mirtys 100 tūkst. gyventojų) [2.]. T. y. pagal oficialią statistiką mirtingumas nuo COVID-19 infekcijos Vokietijoje yra maždaug penkis (o 100 tūks. gyventojų net devynis) kartus didesnis nei Rusijoje, kurią, atsižvelgiant į tai, visai kaip sovietmečiu, tarsi reikėtų laikyti savotiška kovos su koronavirusu spartuole.

Maždaug kovo viduryje oficialus Rusijoje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius nesiekė nei 500 (daugiausia jų buvo užfiksuota sostinėje Maskvoje), o prezidentas Vladimiras Putinas tuo metu gyrėsi, kad situacija yra puikiai kontroliuojama, ir Rusija atrodo daug geriau, palyginti su kitomis šalimis, tačiau maždaug tuo metu Rusijos statistikos agentūra „Rosstat“ informavo, kad šalyje, lyginant su tuo pačiu 2018-2019 metų laikotarpiu, 3 proc. padaugėjo pneumonijos atvejų, o Maskvoje jų skaičius šoktelėjo beveik 37 proc. [3.]. Dar maždaug po mėnesio Rusijos sveikatos ministras Michailas Muraška pranešė, kad bendras mirtingumas Rusijoje 2020 m., nepaisant pandemijos, faktiškai sumažėjo 4,5 proc. [4.].

Trys melo rūšys: melas, bjaurus melas ir statistika

Amerikiečių literatūros klasikas (kuris, beje, taip pat pasižymėjo ir puikiu humoro jausmu) Markas Twainas savo laiku taikliai pastebėjo, jog egzistuoja trys melo rūšys: melas, bjaurus melas ir statistika. Panašu, jog šis posakis puikiai gali būti pritaikomas praktikoje ir šiuo metu, ypač kalbant apie Rusijos pateikiamą statistiką. Apie Rusijos aktualijas informuojančioje nepriklausomoje žiniasklaidoje jau nuo pandemijos pradžios pasirodo pranešimai, jog oficialūs duomenys neatspindi tikrovės. Maskvos meras Sergejus Sobianinas neseniai pareiškė, jog galimai vienas iš penkiasdešimties Maskvos gyventojų gali būti infekuotas naujuoju koronavirusu, o tai yra maždaug 2 proc. sostinės gyventojų arba iki 250 tūkst. žmonių, t. y. maždaug keturis kartus daugiau nei pateikiama oficialioje statistikoje [5.].

Tuo tarpu rekordiškai žemas mirtingumas nuo COVID-19 Rusijoje, greičiausiai yra susijęs su manipuliavimu statistika, kai mirties nuo koronaviruso sukeltos infekcijos atvejai yra fiksuojami kaip pneumonijos (kurią iš tiesų sukelia COVID-19) ar kitų ligų pasekmė. Tarkime, vasarį Maskvoje buvo užregistruota daugiau kaip 7 tūkst. pneumonijos atvejų (53 proc. daugiau nei 2019 m. vasarį), o štai balandžio 27 d. Maskvos mero pavaduotoja Anastasija Rakova paskelbė, kad per savaitę dėl pneumonijos hospitalizuotų pacientų skaičius išaugo 70 proc. [6.]. Profesinės sąjungos „Gydytojų aljansas“ vadovės ir pagarsėjusios Rusijos sveikatos priežiūros sistemos kritikės Anastasijos Vasiljevos teigimu, „vyriausybė atvirai meluoja“ [7.]

Nepriklausoma apie Rusiją rašanti žiniasklaida taip pat mirga nuo žinučių apie išaugusį mirčių nuo pneumonijos skaičių ir atvejus, kai tik dėl mirusiųjų artimųjų pastangų pastarieji atvejai gana nenoriai pripažįstami COVID-19 aukomis. Įtarimai dėl tikrojo mirčių nuo COVID-19 skaičiaus kyla dėl neaiškumo, kaip ir kada mirties atvejai klasifikuojami — šis chaosas Rusijoje tvyro nuo pat koronaviruso protrūkio pradžios, kai dviejų maskviečių, kurie iš pat pradžių buvo paskelbti naujojo viruso sukeltos infekcijos aukomis, mirties priežastys vėliau buvo priskirtos kitoms ligoms [8.]. Beje, kalbant apie mirčių nuo COVID-19 statistiką, pasitikėjimo nekelia ir tai, jog apie pirmąją mirtį nuo šios infekcijos kovo 19 d. pranešusi Rusija, staiga persigalvojo ir paskelbė, kad 79 metų moteris vis dėlto mirė dėl susidariusio trombo [9.].

Per langus „krentantys“ medikai

Be kita ko, pasaulio žiniasklaidą pasiekė žinia apie mįslingomis aplinkybėmis per langus „iškritusius“ tris Rusijos medikus, iš kurių du, deja, mirė. Po šių įvykių šiame straipsnyje jau minėta profesinės sąjungos „Gydytojų aljansas“ vadovė Anastasija Vasiljeva pareiškė nemananti, kad į medikus buvo nusitaikyta specialiai — šie incidentai, anot jos, greičiausiai buvo susiję su stresu, kurį gydytojai patiria dėl nepakankamo finansavimo pandemijos metu [10.].

Portalas CNN praneša, jog po šių incidentų vienintelis gyvas likęs Voronežo greitosios medicinos pagalbos medikas Aleksandras Šulepovas šiuo metu yra sunkios būklės. Šis medikas buvo paguldytas į ligoninę dėl koronaviruso balandžio 22 dieną. Tą pačią dieną internete jis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teigė, kad buvo priverstas tęsti darbą po to, kai jam buvo nustatyta COVID-19 infekcija [11.]. Jo kolega Aleksandras Kosiakinas anksčiau socialiniame tinkle taip pat kritikavo ligoninės administraciją dėl apsaugos priemonių trūkumo, dėl ko buvo apklaustas policijos, nes esą skleidė melagingas naujienas [12.]. Kaip Rusijoje kartais nutinka, Aleksandras Šulepovas oficialiai buvo paskelbtas „nelaimingo atsitikimo auka“, ir jau po trijų dienų atsiėmė ankstesnius savo pareiškimus.

Gerokai liūdniau „nelaimingas atsitikimas“ baigėsi Krasnojarsko ligoninės gydytojai Jelenai Nepomniaščiajai, kuri po savaitės intensyvios terapijos skyriuje, gegužės 1 d. mirė. Vietinė Krasnojarsko televizija tuomet pranešė, esą ji „iškrito“ per langą telekonferencijos su regiono sveikatos priežiūros pareigūnais metu, kurioje buvo aptariama ligoninės transformacija į koronaviruso centrą. Ši gydytoja priešinosi tokiam sprendimui dėl apsaugos priemonių stygiaus (šiuos teiginius Rusijos sveikatos ministerijos atstovai paneigė, o pati ligoninė šį įvykį CNN žurnalistams komentuoti atsisakė) [13.]. Dar viena po panašaus „nelaimingo atsitikimo“ mirusi medikė buvo Rusijos kosmonautų rengimo bazės greitosios medicinos pagalbos stoties vadovė Natalija Lebedeva (ją dėl įtarto koronaviruso gydžiusi ligoninė savo pranešime paskelbė, jog įvyko „tragiškas nelaimingas atsitikimas“, o į CNN prašymą jį pakomentuoti plačiau neatsakė) [14.].

Kas dar „geresnio“ Rusijoje?

Kaip gana ironiškai, tačiau, ko gero, teisingai pastebėta portale „The Moscow Times“, valdžia Rusijoje mano, kad gali elgtis taip kaip Kinijoje, o Rusijos žmonės tuo tarpu elgsis taip kaip Europoje [15.]. Tačiau iš tiesų valstybėje tvyro chaosas, kurį demonstruoja kad ir tai, jog smulkusis verslas dėl pandemijos Rusijoje buvo uždarytas, tačiau šios priemonės nebuvo taikomos, tarkime, „strategiškai svarbia“ laikomai kompanijai „Gazprom“, dėl ko koronavirusas buvo diagnozuotas kone pusei iš dešimties tūkst. Čajadinsko telkinio darbininkų [17.].

Nepaisant oficialios statistikos, socialiniuose tinkluose daugėja pranešimų ir nusiskundimų dėl smarkiai prastėjančios kriminogeninės situacijos Rusijoje (plėšimų, vagysčių, turto prievartavimo). „Youtube“ platformoje publikuojamas turinys gali būti raportuojamas dėl įvairiausių pažeidimų, o kadangi „Youtube“ taisyklės yra labai abstrakčios, užtenka didesnio kiekio nusiskundimų, kad konkretus vaizdo klipas būtų pašalintas, taigi tuo naudojasi Kremliaus trolių fabrikai, siekdami eliminuoti valdžiai nepalankų turinį. Dėl šių priežasčių dauguma Rusijos jutuberių ir vaizdo blogerių vengia kritikuoti sistemą, tačiau pastaruoju metu net ir iš jų pasigirsta kritikos Rusijos valdžios atžvilgiu, nors pastarieji smarkiai rizikuoja prarasti savo turinį ir monetizaciją. Kita vertus, net patys lojaliausi Vladimiro Putino pasekėjai vatnikai jau leidžia sau ištarti vieną kitą kritišką žodį Rusijos prezidento atžvilgiu, o šiame kontekste tai jau yra labai daug.

Be kita ko, koronaviruso krizę Rusijoje dar labiau pagilins sankcijomis apkrauta ir taip paliegusi šalies ekonomika, rekordiškai nukritusi naftos kaina, neaiškus prezidento Vladimiro Putino likimas, pasyviai agresyviai nusiteikusi Kinija Rusijos pašonėje, didžiulis emigrantų srautas iš Vidurinės Azijos, ir dėl to kylančios ksenofobinės įtampos, sparčiai senėjanti Rusijos populiacija, didžiulė nelygybė tarp socialinių sluoksnių ir regionų, kai kurių ekspertų lyginama jau nebe su Azijos, bet su Afrikos valstybėmis, ir kt. Krizei gilėjant, galima tikėtis jog šio mėnesio viduryje (po vadinamųjų gegužės mėnesio švenčių), Rusijos valdžia vėl turės imtis tam tikrų priemonių, kuriomis bus sudaužytos viltys nutraukti karantiną ir žengti į „ekonominį atsigavimą“ (jei Rusijos atveju tokia sąvoka vartotina apskritai).

Pasidalinkite
Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą