Praeitą savaitę, nepaisant grupės valstybių narių opozicijos, buvo patvirtintas pirmasis vadinamasis Europos Sąjungos taksonomijos paketas. Paketą sudaro taisyklės arba tvarumo kriterijai žaliosioms investicijoms, įsigaliosiantys jau nuo kitų metų, kurie buvo užfiksuoti ES taksonomijos deleguotame klimato akte (The EU Taxonomy Climate Delegated Act).
Konkrečiai naujasis ES taksonomijos deleguotasis klimato aktas nustatys techninius kriterijus ekonominei veiklai, kuri prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir/ar prisitaikymo prie jos. Kitaip tariant, šis teisės aktas papildys kitus europinius dokumentus, skirtus sukurti vieningai tvaraus investavimo sistemai, nustatant pagrindines sąlygas, kad šios investicijos būtų laikomos tvariomis ir draugiškomis aplinkai.
Naujoji taksonomija turėtų suteikti investuotojams galimybę nukreipti investicijas į tvaresnes technologijas ar įmones, taip sudarant sąlygas, kad iki 2050 metų ES poveikis klimatui taptų neutralus ir kad ji pasiektų Paryžiaus susitarimo tikslus.
Tvarumo kriterijai žaliosioms, aplinkai draugiškoms investicijoms ES priimami etapais arba vadinamaisiais taksonomijos paketais, kiekvienam iš kurių dėl vienokių ar kitokių priežasčių tarp valstybių narių kyla nemažai opozicijos.
Plačiau apie tai, kas yra vadinamoji ES taksonomija, apibrėžianti žaliųjų investicijų kriterijus, jos taikymo motyvus ir tikslus, apie naująjį deleguotąjį klimato aktą, tolesnius europinio teisinio reguliavimo žingsnius šioje srityje, valstybių narių diskusijas ir nesutarimus dėl naujosios taksonomijos — šiame tekste.
Taksonomijos esmė
Ko gero, daugeliui terminas „taksonomija“ asocijuojasi su biologijos sritimi, o konkrečiau su gyvūnų ir augalų klasifikacijos principais. Europiniame kontekste šis terminas iš tiesų taikomas tuomet, kai kalba eina apie klasifikaciją, tačiau ne apie augalų ar gyvūnų, o tam tikrų kriterijų, skirtų tvariam finansavimui.
Plačiąja prasme šie kriterijai apima klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, tausų vandens ir jūrų išteklių naudojimą ir jų apsaugą, perėjimą prie žiedinės ekonomikos, taršos prevenciją ir kontrolę, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugą bei atkūrimą.
Investicijos ES turėtų būti atliekamos remiantis būtent šiais principais. Tai ypač aktualu dėl to, jog ES nusprendė laikytis žaliojo kurso, taip pat — po COVID-19 pandemijos, kuri tik sustiprino poreikį pinigus nukreipti tvariems projektams, kad ekonomika, verslas, sveikatos apsaugos sistemos ir galiausiai pati visuomenė būtų kuo atsparesnė klimato ir aplinkos krizėms, viena iš kurių galima laikyti ir pačią pandemiją.
Norint tai pasiekti, reikalingas ir aiškus tvaraus finansavimo apibrėžimas bei konkretūs kriterijai, nurodantys, ką galima laikyti tvariomis investicijomis/finansais, o ko ne. Tai ypač svarbu, kai kalbama apie tokius svarbius ir tikslius, kiekybinę išraišką turinčius aspektus kaip pinigai.
Būtent tam ir buvo patvirtintas ES taksonomijos reglamentas (EU Taxonomy Regulation) bei dar keletas europinių dokumentų, tarp kurių — ir šį reglamentą detalizuojantis ES taksonomijos deleguotasis klimato aktas.
Tvaraus finansavimo kriterijai
Praeitą savaitę buvo priimtas pirmasis klimatui draugiškų tvarumo kriterijų paketas, kurio nuostatos įsigalios nuo kitų metų. ES taksonomijos deleguotame klimato akte bus išdėstyti atsinaujinančių išteklių energetikos, automobilių gamybos (nuo 2026 metų žaliais bus laikomi tik nulinės emisijos automobiliai), laivybos, miškininkystės ir kt. tvarumo kriterijai ir įtrauktas vadinamasis technologinio neutralumo etalonas investicijoms į energijos gamybą, kuris sudaro 100 gramų CO2vienai kilovatvalandei.
Akte išdėstytus tvarumo kriterijus rengė vadinamoji Tvarių finansų platforma (Platform on Sustainable Finance), kurią sudaro net 57 nevyriausybinės organizacijos bei vienuolika stebėtojų ir kuri, kaip nuolatinė Europos Komisijos ekspertų grupė, yra įsteigta pagal jau minėto Taksonomijos reglamento 20 straipsnį.
Tvarumo kriterijai, skirti tik tikrai aplinkai draugiškoms ekonominėms veikloms identifikuoti, yra patogus būdas nukreipti investicijas atitinkama linkme, vystant mažai CO2 į aplinką išskiriančius projektus, tuo pat metu siekiant ES klimato tikslų ir kitų žaliųjų iniciatyvų, taip pat norint išvengti vadinamojo žaliojo smegenų plovimo (greenwashing).
Manoma, kad tokios aiškios ir tikslios taisyklės su konkrečiais tvarumo kriterijais gerokai pakeis ES investicinį klimatą, tiek kompanijoms bei finansinėms institucijoms, tiek galiausiai ir pačioms valstybėms narėms pereinant prie žaliųjų investicijų ir technologijų. Jau šiuo metu galima aiškiai stebėti tendenciją, kai bankai vadinamuosius žaliuosius projektus finansuoja palankesnėmis sąlygomis.
Ir nors deleguoto klimato akto kriterijams priešinosi nemažai valstybių, jų balsų neužteko pirmajam taksonomijos paketui atmesti. Tuo tarpu antrojo paketo tikimasi taip pat dar šiais metais, ir dėl pastarojo diskusijos neabejotinai bus dar aršesnės.
Laukia aršios diskusijos
Dėl politinių priežasčių į deleguotą klimato aktą kol kas nebuvo įtraukti kriterijai gamtinėms dujoms ir branduolinei energetikai, tačiau Europos Komisija iki šių metų pabaigos tikisi pateikti pasiūlymą ir dėl šių sektorių. Remiantis Bloomberg informacija, tai gali įvykti gruodžio 22 dieną, po gruodžio 16 dienos ES lyderių susitikimo.
Gamtinių dujų ir branduolinės energetikos laikymas arba nelaikymas žaliąja neabejotinai turi būti suvokiamas kaip politiškai jautriausias ES taksonomijos klausimas, juolab kad jis jau spėjo suskaldyti valstybes nares ir buvo metams atidėtas dėl intensyvių ginčų ir aktyvaus politinio lobizmo.
Už branduolinės energetikos įtraukimą į tvarumo kriterijus aršiausiai pasisako Prancūzija, be kita ko, vadovaujanti dešimties atominės energetikos šalininkių grupei, kuriai priklauso Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Rumunija ir Vengrija.
Tuo tarpu branduolinės energetikos įtraukimo į europinę taksonomiją didžiausia priešininkė yra Austrija, kartu su Danija, Liuksemburgu, Portugalija ir Vokietija sudaranti vadinamąjį antiatominį aljansą.
Savo ruožtu valstybės narės iš Vidurio ir Rytų Europos į taksonomiją siekia įtraukti gamtines dujas, jas apibrėždamos kaip vadinamąjį pereinamąjį (transitional) kurą, kuris esą reikalingas norint pereiti nuo anglies, kaip taršiausios iškastinio kuro rūšies, prie žaliosios energetikos.
Ar galimas (ir ar reikalingas) kompromisas?
Tuo tarpu Europos Parlamento Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininkas Pascalis Canfinas siūlo tam tikrą kompromisinį variantą, pagal kurį dujos ir branduolinė energetika būtų įtrauktos į taksonomijos „pereinamojo laikotarpio“ kategoriją, tačiau tik pagal tam tikras sąlygas ir laikantis griežtų taisyklių.
Pasiūlymo esmė yra prievolė investuotojams atskleisti, kad į jų turto portfelį bus įtrauktos gamtinių dujų ar branduolinė energetika. Tarkime, investuotojai, tokie kaip pensijų fondai, turėtų tiksliai įvardyti, ar jie naudoja taksonomiją su dujų ir branduoline energetika, ar taksonomiją be dujų, taksonomiją be branduolinės energetikos, ar taksonomiją be dujų ir branduolinės energetikos.
Konkrečiai dujų atveju, į „pereinamojo laikotarpio“ kategoriją jos būtų įtrauktos tada, kai būtų skirtos pakeisti anglį elektros energijos gamyboje, taip pat įvedant tam tikrus apribojimus taršai, ir tik iki 2030 metų.
Tačiau finansinės institucijos pažymi, jog investuotojai, visų pirma pageidauja mokslu, o ne politiniais kompromisais grįstos taksonomijos. Panašios pozicijos laikosi ir aplinkosaugininkai, pasisakantys už taksonomiją be gamtinių dujų ir branduolinės energetikos, taip pat be stambaus ūkininkavimo.
Kas iš viso to išeis, pamatysime (ir apie tai parašysime Europos žiniose) jau netrukus.
