Kaip išaugusios energijos kainos lems Europos vystymosi modelį? 2 dalis.

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresniais — taip galima pasakyti apie pandemijos sukeltą krizę, po kurios Europos Sąjunga, regis, pamažu atsigauna. Tačiau, reikia pripažinti, jog drastiškai išaugusios energijos kainos, pandemijai dar net nespėjus pasibaigti, daugeliui valstybių buvo smūgis žemiau juostos. 

Pirmojoje šio straipsnių ciklo dalyje Europos žinios rašė apie tai, kaip išaugusios energijos kainos paveiks bendrą europinę politiką ir jos vystymosi modelį, kitaip žinomą kaip žaliasis kursas. Taip pat apie tai, ką ES valstybės narės energijos kainų krizės akivaizdoje galėtų nuveikti kartu ir kokios gali būti jų vienašališkų sprendimų pasekmės. 

Gana padrikai ir chaotiškai reaguodamos į susidariusią situaciją dėl energijos kainų, valstybės narės eilinį kartą puolė gelbėtis kaip kas gali, nelaukdamos, kol bus surastas bendras, tarpusavyje koordinuotas sprendimas.

Tokie kai kurių valstybių narių veiksmai iš esmės reiškia ne ką kitą, o nukrypimą nuo žaliojo kurso, apimančio kone kiekvieną europinės politikos sritį ir apjungiančio šias sritis tarpusavyje.

Tuo tarpu šioje dalyje į energijos kainų šoką bus mėginama žvelgti iš bendros europinės perspektyvos, atsakant į klausimus, ar ši kainų krizė iš tiesų yra būtent dabartinio žaliojo ES politikos kurso pasekmė, ir ką daryti, kad tokių sukrėtimų būtų galima išvengti ateityje.

Kalta žalioji energetika?

Kai kurios valstybės narės pastarojo meto energijos kainų šuolį iškart susiejo su ES žaliuoju kursu (taršą apmokestinančia klimato politika, atsinaujinančių išteklių energetika ir t. t.). Tačiau daugelio ekspertų teigimu, žaliasis kursas yra veikiau atpirkimo ožys nei tikroji kainų krizės priežastis. 

Tuo tarpu tikrųjų, giluminių rekordinio energijos kainų augimo priežasčių ieškoti reikia ne tik Europoje, bet gerokai platesniu mastu. Be to, šiuo atveju priežastis yra ne viena, o kelios, netiesiogiai įskaitant net ir tokius faktorius kaip globali pandemija.

Tarptautinė energetikos agentūra (International Energy Agency, IEA) neseniai įvertino dujų kainų kilimo Europoje priežastis ir pareiškė, jog jį lėmė stiprus paklausos atsigavimas ir mažesnė, nei tikėtasi, pasiūla, taip pat keletas su oro sąlygomis susijusių veiksnių, tokių kaip ypač ilgas šildymo sezonas praėjusią žiemą ir mažesnė, nei įprastai, vėjo energijos gamyba. 

Kita vertus, čia taip pat svarbu atsižvelgti ir į Rusijos, kaip pagrindinio energijos išteklių tiekėjo, faktorių. Remiantis agentūros informacija, Rusija vykdo ilgalaikes sutartis su Europa, tačiau jos dujų eksportas yra mažesnis nei 2019 metais. Taigi, agentūra mano, jog Rusija galėtų padaryti daugiau, kad dujų tiekimas Europai būtų padidintas.

Anot agentūros, energijos kainos Europoje taip pat atspindi platesnę pasaulinę dujų rinkos dinamiką. Išaugusią paklausą globaliu mastu šiuo atveju vėlgi lėmė nepalankios oro sąlygos — tuo tarpu, kalbant apie pasiūlą, dėl daugybės neplanuotų gedimų ir vėlavimų bei atidėtų priežiūros darbų nuo pernai metų suskystintų gamtinių dujų tiekimas visame pasaulyje buvo mažesnis nei tikėtasi. 

Kaltos dujos

Tarptautinės energetikos agentūros vykdomojo direktoriaus dr. Fatiho Birolo teigimu, pastaruoju metu pasaulinės gamtinių dujų kainos padidėjo dėl daugelio veiksnių, todėl yra netikslu ir klaidinga kaltę suversti perėjimui prie žaliosios energetikos, Juolab kad ir šis perėjimas, galima sakyti, visame pasaulyje nevyksta pakankamai sklandžiai, dėl ko kaip vadinamasis „pereinamasis kuras“ vis dar pakankamai gausiai naudojamos gamtinės dujos.  

Už klimato politiką atsakingas Europos komisaras, vykdomasis pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmmermansas laikosi panašios nuomonės. Jis yra pareiškęs, jog žaliasis kursas ir, visų pirma, taršos emisijų apmokestinimas energijos kainų kilimą lėmė maždaug penktadaliu — visos kitos priežastys, anot jo, yra susiję su pasiūlos trūkumu rinkoje.

Jam paantrino ir ES energetikos komisarė Kadri Simson. Anot jos, kainos išaugo daugiausia dėl aukštų gamtinių dujų kainų bei didėjančios paklausos po pandemijos sukeltos krizės, ir visa tai yra ne tik europinė, bet globali tendencija, palietusi daugelį šalių, nepriklausomai nuo jų geografinės padėties ar rinkos sąlygų. 

F. Timmermansas taip pat pareiškė, jog jei ES būtų pasukusi link žaliojo kurso prieš penkerius metus, šiuo metu nebūtume patekę į tokią padėtį, nesi gerokai mažiau priklausytume nuo iškastinio kuro ir gamtinių dujų.

Dėl dujų kainų kilo ir elektros kainos. Dujų kainų augimas paskatino daugelį ES elektros tiekėjų pereiti nuo dujų prie anglių. Visa ši situacija iš esmės reiškia ne ką kito, o tai, kad ne žaliasis kursas neigiamai veikia energijos kainas, o greičiau atvirkščiai — išaugusios dujų kainos, savo ruožtu paskatinusios eksploatuoti anglis, neigiamai veikia europinę klimato bei energetikos politiką ir visą žaliąjį kursą.

Kuo visa tai baigsis?

Labai tikėtina, jog artimiausiu metu pažeidžiamumas energijos kainų svyravimams ES išliks, kol energijos rinkos stabilumą užtikrins žalioji transformacija. Iki tol valstybės narės turės priiminėti laikinus — vienašališkus arba bendrus — sprendimus. 

Vienašališkų sprendimų atveju kyla pavojus, jog jie gali būti nesuderinami su žaliojo kurso tikslais ir ambicijomis. Panašu, kad tiek europiniai pareigūnai, tiek pačios valstybės narės šią situaciją supranta, tačiau, kalbant apie priklausomybės nuo dujų importo mažinimą ir tuo pačiu apie žaliąjį kursą, būtent čia ir dabar padaryti gali ne itin daug.

Kad ir kaip būtų, valstybės narės visgi išlieka priklausomos nuo dujų importo, nes dujos, kaip jau buvo minėta, joms reikalingos kaip vadinamasis „pereinamasis kuras“ palaipsniui transformuojant energetikos sektorius ir pereinant prie atsinaujinančių išteklių energetikos. Dėl to viena iš labiausiai nuo energijos kainų šoko nukentėjusių valstybių narių — Ispanija — pasiūlė Europos Komisijai sukurti bendras europines dujų pirkimo bei saugojimo platformas.

Tuo tarpu kalbant apie vienašališkus sprendimus, kurie kertasi su žaliojo kurso tikslais ir ambicijomis, ta pati Ispanija, brangstant dujoms, nutarė įvesti vadinamąjį laikinąjį nenumatyto pelno mažinimo mechanizmą atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamintojams, kurie dujų net nenaudoja, Tai neabejotinai turės neigiamos įtakos investicijoms į šią energetikos rūšį (tiesa, Ispanija Europos Komisijai taip pat pasiūlė parengti bendro reagavimo į krizę priemones).

Apibendrinant galima teigti, jog, siekiant išvengti panašių kainų šokų ateityje, ES belieka apsišarvuoti kantrybe įgyvendinant žaliąją transformaciją ir mažinant priklausomybę nuo importuojamų (daugiausia rusiškų) dujų, taip pat ieškoti bendrų koordinuotų atsako į energijos kainų šoką sprendimų ir su išorės tiekėjais kalbėti vienu balsu.

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą