Hipokritų metas

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +
Pasidalinkite

Aušra Maldeikienė

Pirmoji šios dienos žinia liūdna. Vakar nuo kovido sukeltų komplikacijų mirė buvęs Prancūzijos prezidentas Valéry Giscard’as d’Estaing’as.

Tie, kurie skaitote mano įrašus Veidaknygėje vakar galėjote perskaityti, jog tą pačią gruodžio 2-ąją, tiesa, prieš 40 metų, pasaulį paliko Vilniuje gimęs prancūzų rašytojas Romainas Gary.

Jungia ne tik mirties diena

Juodu jungia ne tik mirties diena. Jaunystės metais R. Gary tarnavo Prancūzijos vyriausybėje ir, vadovaujamas V. G. d’Estaing‘o, kūrė suvienytos Europos planus. Tad šiuos politikus (net jeigu vienas iš jų labiau žinomas kaip rašytojas) vienija ir pažiūros — abu buvo nuoseklūs golistai, ir tai, kad jie buvo pirmieji braižę suvienytos Europos, kurioje dabar gyvename ir mes, planus.

Prisimindami šiuodu žmones, gana tvirtai galime sakyti, jog jie, nors ir gimę labai skirtingose šeimose (vienas augintas iš Švenčionių kilusios žydaitės, o kitas — senos Prancūzijos aristokratų šeimos palikuonis), buvo nuoseklūs.

Dar jaunystėje prisijungę prie generolo Charles‘io de Gaulle‘io jie liko ištikimi ir jam, ir jo skelbtiems Respublikos idealams. Bent man toks atviras savo principų išpažinimas ir jais paremtas gyvenimas yra vertybė.

Homofobo sprukimas iš nuogų vyrų „puotos“

Vis dėlto pastarųjų dienų įvykiai tiek čia, Europos Parlamente, tiek Lietuvoje demonstruoja, jog viešai išpažįstamos vertybės tikrai nebūtinai virsta to ar kito politiko ar net visos politinės partijos darbų pagrindu. 

Senovės Graikijoje buvo toks žodis hipokritas. Taip vadino aktorius, kurie dramose pasirodydavo kitokie, ne tokie, kokie yra patys. Dabar lietuviškai šis tarptautinis žodis turi tikslų atitikmenį: hipokritas — tai veidmainis, žmogus, kuris viena sako, o kita daro. 

Politikos veidmainiai perka rinkėjų širdis aiškindami, jog yra kupini kokių nors visuomenėje teigiamai vertinamų savybių, moralinių įsitikinimų, išpažįsta tam tikrą religiją, nors iš tikrųjų taip nėra. Politikos veidmainis yra ir tas, kuris elgiasi visai ne pagal savo skelbiamus įsitikinimus. 

Tai, kas savaitgalį atsitiko Briuselyje, dabar yra viena iš aktyviai ES parlamente ir susijusioje žiniasklaidoje aptariamų temų. 

Istorija tokia. Vengrijoje išrinktas Europos Parlamento narys (tiesa, jau buvęs, mat sekmadienį atsistatydino) buvo sugautas bandantis lietvamzdžiu pabėgti iš 25 nuogų vyrų „puotos“.

Briuselyje dabar veikia komendanto valanda, ir nuo 22 val. vakare iki 6 valandos ryte visi privalo būti namuose. 

Neleidžiami ir jokie susibūrimai. Tad, kai policija komendanto valandos metu gavo pranešimą, jog viename iš miesto centre esančių butų vyksta triukšmingas vakarėlis, ji, žinoma, reagavo. 

Vėliau paaiškėjo, jog tai buvo orgija, kur, kaip „Politico“ dėstė vienas iš jos dalyvių, 29 metų mokslininkas, „mes kalbėjomės, šiek tiek išgėrėme — visai kaip kavinėje. Vienintelis skirtumas tas, kad mes vienas su kitu turėjome seksualinių santykių“. Toliau jaunuolis aiškina, nematantis čia nieko bloga, nes „mes visi esame suaugę vyrai, ir viskas vyko abipusiu sutarimu.“

Tikrai jums nepasakočiau visos šitos pikantiškai skandalingos istorijos, jei ne faktas, kad minėtas šio vyriško vakarėlio dalyvis buvo europarlamentaras, išrinktas pagal Vengrijos konservatyvios partijos „Fidesz“ sąrašą ir garsėjęs savo labai griežta homofobiška retorika. 

Pats parlamento narys, matyt, suvokė, jog jo ilgametė politinė karjera ir labai aukštas statusas partijoje žlunga, tad, kaip minėjau, pasirodžius policijai skuodė per langą lietvamzdžiu. 

Tą apgailėtiną vaizdą pamatė praeivis, ir kai eksparlamentaras su kruvinomis rankomis bei narkotikais kuprinėje, kaip pranešė policija, nusileido, jo jau laukė neišvengiamas atpildas. 

Į kaltinimus dėl „gestapo ir Stalino metodų“ gali numoti ranka

Prieš kelias dienas kitas tos pačios partijos „Fidesz“ narys, priklausantis ir Europos liaudies partijų grupei, isteriškai dėstė, jog reikalavimas ES išmokas susieti su įstatymo viršenybės principu turi būti prilygintas „gestapo ir Stalino metodams“.

Grupė Europos liaudies partijos frakcijos narių, tarp jų ir aš, pasirašėme laišką, kuriame reikalaujame šį žmogų pašalinti iš grupės už nuolatinį grupės išpažįstamų vertybių menkinimą. 

Galutinai šis klausimas turėtų būti sprendžiamas grupės susitikime kitą trečiadienį, bet jau dabar aišku, kad sprendimo gali nebūti, mat kol kas savo pozicijos aiškiai neparodė Vokietijos krikščionių demokratų partijos nariai. 

Ir va čia galime įžvelgti veidmainystės šešėlį: būtent Angelos Merkel vadovaujama partija labai griežtai reikalauja susieti išmokas su europinėmis vertybėmis, tačiau jeigu šios partijos nariai balsuojant dėl „Fidesz“ veikėjo šalinimo susilaikys (pašalinimui reikia dviejų trečdalių balsų), sprendimo nebus. Klausimas, kokias vertybes išties išpažįsta tie, kurie viena sako, kita daro, liks atviras. 

Nerišlūs teisinimaisi dėl pusnuogio jaunuolio

Grįžtame į Lietuvą. Nemalonu dar kartą prisiminti visiems žinomą Seimo narį, kiekviena proga (o ir be progos) aukštinantį šeimos vertybes, tačiau barstantį nesantuokinius vaikus ir skatinantį savo drauges darytis abortus. 

Šią savaitę tas vyrukas nerišliai aiškino, kaip už jo nugaros per Seimo komiteto posėdį atsirado pusnuogis jaunuolis. Kad ir kaip būtų, patikėti, jog anas veikėjas kiekviena proga nemeluoja, gali tik naivoki Gargždų rinkėjai.

Vis dėlto tai, kas dabar vyksta Daukanto rūmuose, yra aukščiausias hipokrito pasirodymas.

Absoliučiai nepatyręs politikas

Eidamas į rinkimus ponas Gitanas Nausėda kalbėjo daug gražių dalykų ir papirko rinkėjus itin abstrakčiu gerovės valstybės šūkiu. 

Tuo metu savo menką patirtį politikoje kandidatas kėlė kaip privalumą, kuris jam leidžia būti aukščiau tų, kurie atvirai išpažįsta tas ar kitas ideologines vertybes. 

Tiesa, ponas Nausėda buvo ne tik absoliučiai nepatyręs politikas. Jis taip pat per visą savo ne tokį ir trumpą gyvenimą nė karto nėra savarankiškai dirbęs.

Jis visada buvo tik pavaldinys, tarnavo vienoje ar kitoje vietoje, bet niekada nėra vadovavęs jokiam didesniam žmonių būriui, net nekalbant apie kokią nors instituciją.

Suklusti verčiantys nerišlūs sapaliojimai 

Kai dabar klausai prezidento sapaliojimų (rimtų argumentų nesigirdi), jog žmonės, kurie įveikė rinkimus, žmonės, kurie be jokio banko milijonų užnugario laimėjo bylas, kur buvo ginamos žmogaus teisės, yra nepatikimi ir nepatyrę, suklusti.

Kai nerišliai ironizuojama buvusio Valstybės kontrolieriaus kandidatūra, pasitelkus tą patį absoliučiai anekdotišką argumentą, jog galbūt medicinos nestudijavęs žmogus negali vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai, darosi gėda ir už prezidentą, ir už valstybę.

Pirma, Arūno Dulkio vadovaujamą Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę Europos Audito rūmai pripažino pavyzdine europine audito kompanija.

Antra, visos viešos Arūno Dulkio vadovaujamos valstybės kontrolės ataskaitos buvo ir yra etaloninis kokybės pavyzdys ir diagnozės tikslumu, ir siūlomomis problemų įveikos priemonėmis. Tai irgi pripažinta europiniu lygiu. 

Sveikatos apsaugos ministras ligų negydo

Trečia, gal kaip nepatyrusiam politikui, koks vis dar yra Gitanas Nausėda, ir nežinoma, jog Sveikatos apsaugos ministras ne ligas gydo, o vadovauja politinei institucijai, bet jau beveik pusantrų metų vadovaujant prezidentūrai būtų laikas tai sužinoti.

Sveikatos apsaugos ministro prievolė yra atsakingai ir efektyviai naudojant viešuosius išteklius garantuoti, jog žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, kiek tai fiziškai įmanoma, esant reikalui pasieks kiekvieną Lietuvos gyventoją.

Tokiam proceso valdymui jokio medicininio išsilavinimo nereikia. Tam reikia gebėjimo suvokti, kaip juda finansų ir materialiniai srautai, ir gebėti juos valdyti. 

Per ilgą nepriekaištingą savo valstybės tarnautojo karjerą ponas Arūnas Dulkys tai puikiai pademonstravo. Jis nelakstė po bankelius, laukdamas ilgesnio lito už tikrai ganėtinai primityvų viešo komentuotojo darbą. Arūnas Dulkys nestatė pilaičių draustiniuose, kaip dabartinis prezidentas. Jis tarnavo tėvynei. 

Siutas dėl savo ribotumo

Ir tiesiog gėda, kad kaprizingas ir infantilokas prezidentas tiek įsijautė žaisti pseudopolitinius galios žaidimus, kad net negeba nuslėpti savo nepalankumo nepalyginamai už jį aukštesnės moralės ir intelekto žmogui.

Būtent tai, kad šalia Arūno Dulkio ar Ingridos Šimonytės ar Evelinos Dobrovolskos Gitanas Nausėda atvirai regi savo ribotumą, ir kelia tokią jo neapykantą.

Ko nekenčia Gitanas Nausėda? Jį siutina daugumos Lietuvos žmonių pasirinkimas patiems laisvai be autoritarinės visokių karbauskių ir nausėdų kontrolės tvarkyti savo gyvenimus ir taip kurti gerovę. 

Veidmainis negali pakęsti atviro ir tikro žmogaus. Jis apeliuoja į žemiausius masių instinktus, pjudo, nerišliai lemena apie kažkokius neaiškius kandidatų savybių stygius ir manosi taip kuriantis sau autoritetą. Autoritetą, kurį matuoja ne sąžine, o reitingu.

Siekimas kurti autoriteto iliuziją

Klausimas, kam išties gali patikti toks valstybės ir Lietuvos žmonių interesų nesugebantis pamatyti prezidentas, yra atviras.

Būtent todėl, kad Gitanas Nausėda neturi jokių politinių ir valdymo kompetencijų, jis dabar siekia susikurti autoriteto iliuziją, žemindamas protingesnius, nepalyginamai labiau patyrusius ir valstybei atsidavusius žmones. 

Pasidalinkite
Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą