Naujųjų metų išvakarėse Europos Komisija pradėjo konsultacijas su valstybių narių ekspertais dėl dujų ir branduolinės energetikos ateities Europos Sąjungoje. Nuo šių konsultacijų priklausys, ar investicijos į dujinę bei branduolinę energetiką bus laikomos prioritetinėmis, t. y. žaliomis ir atitinkančiomis tvarumo kriterijus. Savo ruožtu nuo to smarkiai priklausys ir šių energetikos rūšių vystymo perspektyvos.
Šiuo konkrečiu atveju kalbama apie dujinės ir branduolinės energetikos įtraukimą į vadinamąją europinę taksonomiją. Europiniame kontekste taksonomijos terminas siejamas su kriterijais tvarioms investicijoms, apimančiais klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, tausų vandens bei jūrų išteklių naudojimą, jų apsaugą, perėjimą prie žiedinės ekonomikos, taršos prevenciją ir kontrolę, biologinės įvairovės, ekosistemų apsaugą bei atkūrimą.
Taigi žaliosios europinės investicijos turėtų būti atliekamos remiantis būtent šiais kriterijais, o tokių kriterijų sistema ir sudaro vadinamąją europinę taksonomiją. Taksonomijos klausimai aktualūs dėl to, jog ES nusprendė laikytis žaliojo kurso, taip pat ir po COVID-19 pandemijos, kuri tik sustiprino poreikį pinigus nukreipti tvariems projektams. Tai yra tam, kad ekonomika, verslas, sveikatos apsaugos sistemos ir galiausiai pati visuomenė būtų kuo atsparesnė klimato ir aplinkos krizėms, viena iš kurių galima laikyti ir pačią pandemiją.
Norint tai pasiekti, reikalingas ir aiškus tvaraus finansavimo apibrėžimas bei konkretūs kriterijai, nurodantys, ką galima laikyti žaliomis investicijomis/finansais, o ko ne. Tačiau šioje vietoje, ko gero, ne vienam kyla hamletiškas klausimas, ar investicijos į branduolinę energetiką gali būti laikomos žaliomis, ir ką daryti su gamtinėmis dujomis, kurios ES vis dažniau traktuojamos kaip vadinamasis pereinamasis (transitional) kuras, reikalingas kelyje į žaliąją energetiką.
Būtent todėl gamtinių dujų ir branduolinės energetikos laikymas arba nelaikymas žaliąja neabejotinai yra politiškai jautriausias europinės taksonomijos klausimas, juolab kad jis jau spėjo suskaldyti ES ir buvo ne kartą atidėtas dėl intensyvių ginčų bei aktyvaus politinio lobizmo. Plačiau apie šiuos valstybes nares į priešiškas stovyklas suskaldžiusius debatus ir galimą konflikto atomazgą — šiame tekste.
Paskelbė žaliąja energetika
Politikai ir energetikos ekspertai gali iki užkimimo ginčytis, ar iš gamtinių dujų ir atominėse elektrinėse pagamintą energiją galima laikyti žalia, ir tai, ko gero, priklauso nuo jos santykio su kitomis, alternatyviomis energetikos rūšimis. Kad ir kaip būtų, Europos Komisija savo pasiūlyme dėl taksonomijos pabrėžia, jog, atsižvelgiant į atitinkamus vertinimus, būtina pripažinti, kad gamtinių dujų ir branduolinės energetikos sektoriai gali prisidėti prie ES ekonomikos dekarbonizacijos.
Pasiūlyme minimos trys branduolinės energetikos veiklos (pažangių branduolinių technologijų demonstraciniai blokai, naujų atominių elektrinių statyba naudojant geriausias turimas technologijas ir elektros gamyba iš esamų branduolinių įrenginių) ir trys dujinės energetikos veiklos rūšys (elektros gamyba, didelio efektyvumo kogeneracija ir centralizuotas šildymas).
Tai reiškia, jog europinėje taksonomijoje dujų ir branduolinę energetiką iš esmės visgi siūloma pripažinti veiklomis, atitinkančiomis tvarumo kriterijus ir padėsiančiomis pasiekti klimato neutralumą per ateinančius 30 metų. Be kita ko, tai reiškia, jog investicijos į šias energetikos rūšis ES būtų laikomos prioritetinėmis, tad ir atitinkamai skatinamos. Tiesa, anot Komisijos pasiūlymo, tam yra papildomų sąlygų.
Komisija siūlo nustatyti dujinių elektrinių emisijų ribas, kurios turėtų būti gerokai mažesnės už anglis deginančių elektrinių emisijų ribines vertes. Be to, pasiūlyme nurodoma, jog gamtinės dujos turėtų būti traktuojamos tik kaip vadinamasis pereinamasis kuras — taigi dujinės elektrinės galės būti paleidžiamos tik gavus statybos leidimus iki 2031 metų.
Tuo tarpu investicijos į branduolinę energetiką europinėje taksonomijoje būtų laikomos žaliomis tik jei leidimai naujų branduolinių jėgainių statybai būtų išduoti iki 2045 metų, o jau pastatytų jėgainių eksploatavimo pratęsimo darbai galėtų vykti gavus tam leidimus iki 2040 metų. Beje, skirtingai nei gamtinių dujų atveju, pasiūlyme nėra užuominų apie tai, kad branduolinė energetika ES būtų pereinamoji, t. y. tik laikina.
Laukia aršūs ginčai
Iki šių metų sausio 21 dienos (dėl įtemptos politinės atmosferos terminas buvo pratęstas) ekspertai iš valstybių narių turės pateikti pastabas dėl vadinamojo ES Taksonomijos papildomo deleguotojo akto (Taxonomy Complementary Delegated Act).
Po konsultacijų proceso, išanalizavusi pastabas, Europos Komisija parengs dokumento tekstą ir perduos jį Europos Parlamentui bei Tarybai, kurie turės per keturis mėnesius jį išnagrinėti, o galbūt net pareikalauti papildomų dviejų mėnesių tolimesniam nagrinėjimui ar oficialiai pareikšti prieštaravimus.
Jei per keturis mėnesius dauguma valstybių narių arba Europos Parlamentas nepateiks prieštaravimų, dokumentas įsigalios nuo kitų metų. Tačiau panašu, jog ginčų dėl gamtinių dujų ir branduolinės energetikos paskelbimo žaliomis ir įtraukimo į europinę taksonomiją dar tikrai nusimato, ir jie bus tikrai aršūs, juolab kad atmosfera šiuo klausimu ES yra tiek įkaitusi, jog kai kurios valstybės narės savo retorikoje jau yra linkę pasitelkti ultima ratio, t. y. tokias kraštutines priemones kaip grasinimai teismais.
Nė kiek neperdedant galima sakyti, jog Komisijos pasiūlymas sukėlė tikrą audrą tiek tarp dujinės ir branduolinės energetikos apologetų, tiek ir tarp skeptikų. Vadinamieji energetikos sektoriaus insaideriai teigia tikėjęsi tokio Komisijos pasiūlymo ir kalba apie vadinamąjį atominės energetikos renesansą — esą branduolinė energetika jau tuoj pasiūlys inovatyvių saugesnių technologijų, be kita ko, neprisidedančių prie klimato kaitos.
Tuo tarpu dujinės energetikos apologetai ir toliau kalba apie gamtines dujas kaip apie perėjimui prie žaliosios energetikos skirtą pigų ir lengvai prieinamą energijos šaltinį (nors, ypač pastaruoju metu, argumentai tiek apie dujų pigumą, tiek apie jų prieinamumą skamba, švelniai tariant, keistai).
Neskaidrus procesas?
Priešingos stovyklos atstovai tuo tarpu Komisijos pasiūlyme ne tik neįžvelgia nieko gero, bet ir pirštais baksnoja į ne itin skaidrų jo rengimo procesą — tarkime, kad ir tai, jog Komisija taksonomijos dokumento projektą valstybėms narėms atsiuntė Naujųjų išvakarėse gerokai po darbo valandų pabaigos ir davė neįprastai mažai laiko pateikti pastabas (taip, beje, mėgsta elgtis ir kai kurios nacionalinės mūsų šalies institucijos), o su visuomene projekto apskritai nutarė nederinti, argumentuodama tuo, kad konsultacijų neva ir taip jau būta pakankamai.
Be to, klimato ir energetikos ekspertai teigia, jog Komisijos pasiūlymas yra politizuotas ir paprasčiausiai nupaišytas iš lubų, t. y. neparemtas objektyviais moksliniais faktais. Tai patvirtina ir pačios Komisijos specialiai taksonomijos reglamentui sudarytos ekspertų grupės išvados, jog nei dujinė, nei branduolinė energetika negali būti laikomos žaliomis technologijomis, investicijos į kurias ES turėtų turėti aukščiausiąjį prioritetą.
Kaip jau minėta, atsakymas į klausimą, ar dujinę ir branduolinę energetiką galima laikyti žaliomis, priklauso nuo jų santykio su kitomis alternatyvomis ir vertinimui iš(si)keltų kriterijų.
Viena vertus, tokie kriterijai gali būti stipriai politizuoti — tarkime, tam tikros dujine ir/ar branduoline energetika besiremiančios valstybės narės nori ir gali toliau jomis remtis, taigi jos bus stipriai suinteresuotos šių energetikos rūšių paskelbimu žaliomis ir įtraukimu į europine taksonomiją, pagal kurią investicijos į šias energetikos rūšis taps prioritetinėmis ir skatintinomis.
Tuo tarpu, žvelgiant iš mokslinės perspektyvos, veikloms, kurios pagal europinę taksonomiją turėtų būti laikomos žaliomis, vertinimo kriterijai buvo nustatyti jau daugiau nei prieš metus — ekspertai iš finansų, verslo, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės šiems kriterijams netgi suteikė tikslią kiekybinę išraišką.
Mokslas vs. politika
Dar 2020 metais ekspertai nustatė, jog tam, kad energija galėtų būti laikoma žalia, jos gamybos metu susidariusios emisijos neturėtų viršyti 100 gramų CO2 vienai MWh. Svarbu pažymėti, jog pagal šiuos tvarumo kriterijus į europinę taksonomiją negalėtų būti įtrauktos ir žaliomis paskelbtos net efektyviausios gamtinių dujų elektrinės, kurių emisijos yra du – tris kartus didesnės.
Dėl branduolinės energetikos, jos į europinę taksonomiją neįtraukti ekspertai rekomendavo dėl kitų reikšmingų aplinkosauginių rizikų, tokių kaip pavojingas ilgalaikis branduolinių atliekų saugojimas ir potencialios avarijos. Jie taip pat atkreipė dėmesį į tvarumo kriterijų politizavimo problemą, kai už branduolinę energetiką pasisakančios kelios valstybės narės taksonomija naudojasi tam, kad „moksliniu antspaudu“ užtvirtintų savo politinę poziciją, siekdamos patenkinti savo nacionalinius interesus.
Taigi, kaip ironiškai pažymėjo portalas EUobserver, atsakymas į klausimą, ar dujinė ir branduolinė energetika gali būti laikomos žaliomis, priklauso nuo to, kas vertina — Europos Komisija ar jai patarinėjantys ekspertai. Dėl gana groteskiškos situacijos, kuomet Komisija nesiremia savo pačios suburtos ekspertų grupės rekomendacijomis, kai kurie ekspertai su peticija kreipėsi į Europos Parlamentą, o kiti netgi nusprendė atsisakyti savo pareigų.
Tuo tarpu žvelgiant ne iš mokslo, o iš politinės arba lobistinės perspektyvos, kai kurios valstybės narės, ir ypač branduoline energetika smarkiai besiremianti Prancūzija kartu su savo vadovaujamu vadinamuoju branduoliniu klubu, aršiai pasisako už branduolinės energetikos įtraukimą į europinę taksonomiją, nepaisydama mokslu grįstų išvadų, jog, vertinant visą branduolinį ciklą, ši energetikos rūšis negali būti laikoma nei žalia, nei juo labiau saugia.
Kuris požiūris į dujinę ir branduolinę energetiką — mokslo ar politikos — ES galiausiai laimės, pamatysime jau gana greitai. Tačiau iki to laiko šia tema dar tikrai sulauksime išsiskiriančių požiūrių ir intensyvių debatų tarp dujinės ir branduolinės energetikos palaikytojų bei skeptikų, bandymų palenkti į savo pusę oponentus, aršių valstybių narių ginčų, o galbūt netgi teismų. Apie visa tai skaitykite Europos žiniose.
