Europiniai pinigai valstybių narių ekonomikai gaivinti: kas, kaip, kada. 2 dalis.

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Europos Sąjungos valstybėms narėms pradėjus gauti lėšas ir vykdyti investicijas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (Recovery and Resilience Facility), verta aptarti, kaip ši paramos sistema veikia ir kokie yra būtent Lietuvos nacionalinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ prioritetai.

ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra centrinis Europos ekonomikos gaivinimo plano „Kitos kartos ES“ (‘Next Generation EU‘) ramstis, skirtas sušvelninti socialinį ir ekonominį COVID-19 krizės poveikį teikiant paramą valstybėms narėms. Lėšos išmokamos, remiantis valstybių narių nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, kurie apima reformas ir viešąsias investicijas. 

Finansavimui gauti keliamos kelios pagrindinės sąlygos, tokios kaip suderinamumas su ES prioritetais, konkrečioms valstybėms narėms skirtų rekomendacijų atliepimas, vadinamosios žaliosios ir skaitmeninės transformacijos (žaliojo kurso) skatinimas, žalos aplinkai nedarymas ir t. t.

Praeitoje šio straipsnių ciklo dalyje Europos žinios rašė apie Europos Komisijos vertinimus bei suteiktus reitingus valstybių narių nacionaliniams Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams.

Šioje dalyje daugiau dėmesio bus skiriama konkretiems Lietuvos nacionalinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aspektams žaliosios ir skaitmeninės transformacijos srityse, Plano kritikai ir pozityviems jo aspektams.

Kritikavo, kas netingėjo

Nors toli gražu ne visa kritika dėl Plano buvo pagrįsta, jį kritikavo visi, kas netingėjo. Dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano rengimo „už uždarų durų“ vyriausybė kritikos susilaukė ir iš prezidento, ir iš opozicijos, ir iš savivaldybių, ir iš verslo, ir iš nevyriausybinių organizacijų atstovų. 

Susirūpinimą dėl Plano skaidrumo, atvirumo ir viso labo formalaus socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės įtraukimo į jo rengimo procesą išreiškė daugiau kaip šimtas nacionalinių nevyriausybinių organizacijų, tarp kurių — Aplinkosaugos koalicija, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinis švietimo nevyriausybinių organizacijų tinklas, Vartotojų aljansas ir kt.

Reikia pripažinti, kad tokia ignoravimo praktika įvairiose nacionalinės politikos srityse pasitaiko gana dažnai ir nepriklausomai nuo to, kas yra valdžioje. Tarkime, šio teksto autorės asmeninė patirtis dirbant atsinaujinančių išteklių energetikos srityje rodo, jog valdžios institucijos nėra ypatingai linkę į diskusijas su — ypač smulkiaisiais — elektros rinkos dalyviais, išskirtinį dėmesį skirdamos savo proteguojamoms valstybinėms įmonėms (tokia ydinga praktika apogėjų buvo pasiekusi XV-osios vyriausybės valdymo laikotarpiu, šiai trūks plyš užsimojus statyti Visagino atominę elektrinę).

Sumažintos žaliajai pertvarkai skirtos lėšos

Atsakydama į kritiką dėl nepakankamų diskusijų su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene Plano rengimo proceso metu, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad Plano nepristatinėti viešai esą prašė pati Europos Komisija.

Komisijos atstovė Lietuvoje tuo tarpu pažymėjo, kad „Europos Komisija, laikydamasi vienodos praktikos su visomis ES valstybėmis narėmis, prašė ir toliau prašo Lietuvos, kad ji […] planą oficialiai pateiktų Komisijai tik po to, kai neformaliose derybose bus išspręsti esminiai klausimai dėl plano atitikimo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentui“ ir kad „Europos Komisija nuolat ir nuosekliai kvietė Lietuvą būti kuo atviresnę socialiniams partneriams ir įtraukti juos į plano rengimą.“

Kritiką dėl nepakankamų diskusijų bent jau iš dalies galima laikyti pagrįsta, nes, tarkime, taip ir nėra iki galo aišku, kaip iš pradžioje numatytų 42 proc. lėšų žaliajai pertvarkai galutiniame Plano variante liko tik vos daugiau nei pagal sąlygas reikalaujamas minimumas (37,8 proc.). 

Kritika dėl klimato ir energetikos

Lyginant su kitomis valstybėmis narėmis, klimato tikslams skirti apie 37 proc. lėšų, kas yra minimali paramai gauti iškelta sąlyga, numatė tik trys šalys — Graikija, Italija (po 37,5 proc.) ir Latvija (37,6 proc.) (tiesa, apie Lenkiją, Vengriją ir Švediją duomenų dėl vienokių ar kitokių priežasčių rasti nepavyko, o Nyderlandai ir Bulgarija savo Planų dar nepateikė). 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos duomenimis, lyginant su praeitos vyriausybės sumodeliuota struktūra, kai energetikos srities investicijoms buvo numatyta daugiau kaip 900 mln. eurų, Plane energetikai skirtų lėšų dalis buvo sumažinta. Tai, švelniai tariant, keista, ypač turint galvoje tai, jog konservatoriai visada aršiai pasisakė už energetinę Lietuvos nepriklausomybę. Dar keisčiau tai atrodo atsižvelgiant į dabartinį beprecedenčio gamtinių dujų brangimo kontekstą. 

Tiek Pramonininkų konfederacija, tiek atsinaujinančių išteklių energetikos vystytojai Planą taip pat kritikavo dėl neproporcingai ir neracionaliai skirstomų lėšų atskiriems Plane minimiems projektams, per menkų investicijų į biometaną bei žaliąjį vandenilį ir kt.

Spartus įgyvendinimas

Be šios — beje, pagrįstos — kritikos, Lietuvos nacionalinis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas nusipelno ir pagyrų. Sveikintina tai, jog kai kurios žaliosios pertvarkos priemonės jau pradėtos įgyvendinti, o kai kurių jų įgyvendinimas netgi gana sparčiai juda į priekį. 

Jau 2022 metais pradės veikti keturi suminės 200 MW galios ir 200 MWh talpos energijos kaupikliai (baterijos), užtikrinsiančios momentinį izoliuoto darbo elektros energijos rezervą ir iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais teiksiančios izoliuoto darbo rezervo paslaugą, o po sinchronizacijos galėsiančios saugoti ir prireikus į tinklą pateikti saulės arba vėjo elektrą. 

Kalbant apie iš vėjo pagamintą elektros energiją, Lietuvos Plane numatoma didelės apimties (nuo 700 MW suminės galios) vėjo elektrinių plėtra jūroje. Jūrinės vėjo energetikos plėtra Lietuvoje planuojama jau gana ilgą laikotarpį, o tai, kad ji yra paminėta Plane, leidžia tikėtis, kad šis svarbus žingsnis pagaliau bus žengtas — reformos ir investicijos pagal keliamas sąlygas turi būti įvykdytos ne vėliau kaip 2026 metais.

Skaitmeninės transformacijos reformos

O štai Ekonomikos ir inovacijų ministerija lėšas artimiausiu metu planuoja skirti valstybės IT valdymo pertvarkai — už jas numatytas 40-ies (iš 325) Valstybės biudžetinių įstaigų pasenusios ir saugumo reikalavimų neatitinkančios informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros perkėlimas į centralizuotai valdomą debesijos infrastruktūrą. 

Kalbant apie skaitmeninę transformaciją, sveikintina yra ir tai, jog skaitmeninio sujungtumo tobulinimo priemonėmis bus siekiama įrengti 50 ryšio bokštų ir 2 tūkst. km šviesolaidžio ryšio infrastruktūrą rinkos nepakankamumo teritorijose, taip pat 5 tūkst. skaitmeninei veiklai imlių įmonių suteikti gigabitinės spartos plačiajuosčio ryšio prieigą. 

Iki 2025 metų pabaigos miestų teritorijose planuojama baigti 5G mobiliojo ryšio plėtrą, visų pirma tarptautiniuose sausumos transporto koridoriuose („Via Baltica“, „Rail Baltica“), nacionalinės svarbos sunkvežimių keliuose ir geležinkelio linijose, oro ir jūrų uostuose. Planas taip pat numato nemažas investicijas į e. valdymą ir dirbtinio intelekto sprendimus.

Realią pažangą parodys ataskaitos

Kaip jau rašė Europos žinios, Europos Komisija Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą šešiose — subalansuoto atsako, rekomendacijų atliepimo, socialinio, ekonominio ir institucinio atsparumo, žalos aplinkai nedarymo, žaliosios ir skaitmeninės transformacijų — kategorijose įvertino aukščiausiu A reitingu. 

Komisija akcentavo, kad Planas apima daugybę viena kitą stiprinančių reformų ir investicijų, kurios reikšmingai prisideda sprendžiant visus ar bent didelę dalį ekonominių ir socialinių iššūkių, kuriuos ES Taryba adresavo Lietuvai 2019 ir 2020 metų Europos semestruose.

Tiesa, ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių narių reformų ir priemonių efektyvumas geriausiai atsiskleis jų įgyvendinimo etapuose, taigi šiuo atveju svarbu sekti ir vertinti šalių pažangos ataskaitas. 

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą