Dujinės ir branduolinės energetikos ateitis Europoje: nepatenkintų daug, bet sprendimas priimtas (2)

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Praeitą savaitę Europos Komisija įtraukė gamtines dujas ir branduolinę energetiką į vadinamąją Europos Sąjungos taksonomiją — taisyklių sąvadą, apibrėžiantį, kurias investicijas į energetikos projektus galima laikyti žaliomis bei tvariomis, taigi, ir skatintinomis. Nereikia nė sakyti, jog nuo to smarkiai priklausys šių energetikos rūšių ateitis bloke.

Gamtinių dujų ir branduolinės energetikos laikymas arba nelaikymas žaliomis neabejotinai yra politiškai jautriausias europinės taksonomijos klausimas, juolab kad jis jau spėjo suskaldyti Europą ir buvo ne kartą atidėtas dėl intensyvių ginčų bei aktyvaus politinio lobizmo. 

Iki šių metų sausio 21 dienos (dėl įtemptos politinės atmosferos terminas buvo pratęstas) ekspertai turėjo pateikti pastabas dėl vadinamojo ES taksonomijos papildomo deleguotojo klimato akto (EU Taxonomy Complementary Climate Delegated Act), o vasario 2 dieną Komisija jį iš esmės patvirtino. 

Sprendimas skaldo Europą

Kaip jau rašė Europos žinios, priimdama sprendimą įtraukti gamtines dujas ir branduolinę energetiką į europinę taksonomiją, paskelbiant jas žaliomis (taigi ir skatintinomis), Europos Komisija neatsižvelgė tiek į sprendimui oponuojančių valstybių narių argumentus, tiek į savo pačios suburtų ekspertų išvadas, jog dujinė energetika yra netvari ir gali pakenkti ES užmojui iki 2050 metų pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą. Ekspertai taip pat iškėlė klausimą, kaip reikės spręsti branduolinių atliekų poveikio aplinkai problemą, į kurį atsakymo kol kas tiesiog nėra. 

Dar iki sprendimo priėmimo Komisija sulaukė opozicijos iš tokių valstybių narių kaip Vokietija, Danija, Švedija, Nyderlandai ir Ispanija, o Austrija ir Liuksemburgas jį neseniai netgi pavadino žaliuoju smegenų plovimu (greenwashing) ir dėl to svarsto kreiptis į teismą

Taigi galima drąsiai teigti, jog dujų ir branduolinės energetikos paskelbimas žaliomis iki šiol stipriai skaldo (ir, tikėtina, kurį laiką dar skaldys) Europą, nes jo nepalaiko didelė dalis politikų, energetikos ekspertai, klimato aktyvistai, suinteresuota visuomenė ir net finansinės institucijos.

Keistos detalės

Sprendimas vertinamas nevienareikšmiškai ir dėl stipraus lobistų spaudimo bei tam tikrų su jo priėmimu susijusių detalių. Kad ir dėl to, jog Komisija taksonomijos dokumento projektą suinteresuotoms šalims atsiuntė Naujųjų išvakarėse gerokai po darbo valandų pabaigos, davė neįprastai mažai laiko pateikti pastabas, ir pratęsė terminą tik kilus triukšmui

Nors Europos Parlamento ekonomikos ir aplinkos komitetų pirmininkai dėl to raštu kreipėsi į Komisiją, be kita ko, reikalaudami atviros viešos konsultacijos ir naujo poveikio aplinkai vertinimo, su visuomene projekto nutarta nederinti, argumentuojant tuo, kad konsultacijų neva ir taip jau būta pakankamai. 

Panašu, jog triukšmą dėl sprendimo įtraukti dujinę ir branduolinę energetiką į europinę taksonomiją, taip paskelbiant jas žaliomis, kelia ne tik politikai, energetikos ekspertai, klimato aktyvistai ir suinteresuota visuomenė. Jo, regis, nepalaiko beveik niekas, išskyrus suinteresuotus lobistus, Komisiją ir pačias valstybes nares, o ir tai ne visas (nelygu apie ką kalbama — apie dujinę ar apie branduolinę energetiką). 

Finansinės institucijos sprendimą kritikuoja

Be to, vis daugiau investuotojų ir bankų — įskaitant ir Europos investicijų banką (European Investment Bank), kuris save pristato kaip didžiausią daugiašalę finansų instituciją pasaulyje ir vieną didžiausių žaliųjų projektų finansuotojų, — teigia, kad greičiausiai vengs gamtinių dujų ir branduolinės energetikos technologijų savo portfeliuose. 

Šioje vietoje taip pat ypač svarbu paminėti tarptautines finansų institucijas, valdančias apie 40 proc. pasaulio turto ir įsipareigojusias iki amžiaus vidurio siekti klimato neutralumo per pernai sukurtą Glasgow Financial Alliance for Net Zeroplatformą.

Tarkime, tokį įsipareigojimą patvirtinęs Jungtinių Tautų suburtas klimatui neutralaus turto valdytojų aljansas (UN-Convened Net-Zero Asset Owner Alliance), į kurį įeina stambiausios pasaulio finansų institucijos, yra pareiškęs, kad gamtinių dujų paskelbimas žaliomis „nėra suderinamas su dideliu ES taksonomijos sistemos užmoju“, o branduolinės energetikos įtraukimas į taksonomiją turi būti vykdomas tik taikant itin griežtus kriterijus, atsižvelgiant į aplinkosaugos tikslus. 

Dar daugiau kritikos

Panašios pozicijos dėl gamtinių dujų laikosi ir maždaug 50 trln. eurų vertės turtą valdantis europinis tvarių investicijų aljansas (Institutional Investors Group on Climate Change), kurio nariais yra ir tokios Lietuvoje veikiančios finansinės institucijos kaip SEB ir „Swedbank“.

Sprendimą dujinę bei branduolinę energetiką įtraukti į taksonomiją taip pat sukritikavo dar viena prie Jungtinių Tautų įkurta institucija — tarptautinis investuotojų tinklas UNPRI (United Nations Principles for Responsible Investment), kurį sudaro virš 4 tūkst. investuotojų, pensijų fondų, draudimo bendrovių ir paslaugų tiekėjų — jis pareiškė, jog tai „užkrautų papildomą naštą investuotojams, kurie turėtų atidžiai peržiūrėti informaciją, kad užtikrintų, jog jų investicijos […] atitinka moksliškai pagrįstus kriterijus“. 

Trumpai tariant, finansinių institucijų įsitikinimu, Komisijos patvirtinta taksonomija, į ją įtraukiant dujų ir branduolinę energetiką, neleistų investuotojams jos naudoti kaip patikimo įrankio (gold standart), leidžiančio nukreipti savo investicijas į tikrai žalius bei tvarius projektus ir išvengti žaliojo smegenų plovimo. 

Politizuotas sprendimas

Visa tai demonstruoja, jog finansų institucijos iš esmės nebenori investuoti į netvarius energetikos projektus. Ir tai tik keletas naująja europine taksonomija nepatenkintų balsų, net neminint pilietinės visuomenės ar aplinkosauginių organizacijų bei partijų, pradedant tokiais žaliaisiais milžinais kaip Greenpeace ir World Wildlife Fund, ir baigiant Lietuvos žaliųjų partija

Tokia opozicija ir aukščiau išdėstytos keistos su sprendimu įtraukti dujinę ir branduolinę energetiką į europinę taksonomiją susijusios detalės leidžia kalbėti apie tam tikrą šio sprendimo politizavimą, mokslinius (ir net ekonominius) argumentus tarsi nustumiant į šalį ir klausantis išimtinai tik stipriai politizuotų valstybių narių nuomonių — t. y., tariant paprastai, Komisijai šokant pagal jų dūdelę

Juolab kad šiuo atveju muziką užsako dvi galingiausios ir politiškai įtakingiausios ES valstybės narės — Vokietija ir Prancūzija (tiesa, turinčios gana skirtingas pozicijas dėl gamtinių dujų ir branduolinės energetikos), viena iš kurių, be kita ko, šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai. 

Prancūzija už atomą, Vokietija už dujas

Kadangi Prancūzija stipriai remiasi ir toliau pageidauja remtis branduoline energetika, o Vokietija, nors ir uždarinėdama atomines elektrines, artimiausios savo ateities nemato be gamtinių dujų, šios dvi šalys europinės taksonomijos klausimu tampa savotiškomis sąjungininkėmis ir tarsi sėdi vienoje valtyje.

Vokietija, nors ir nepalaikydama branduolinės energetikos įtraukimo į taksonomiją, visgi nenaudoja į šią energetikos rūšį nukreiptos pernelyg aštrios retorikos, ko gero, baimindamasi Prancūzijos atsako dėl, visų pirma, rusiškų dujų (dėl ko taksonomijos klausimas automatiškai tampa ir geopolitiniu, tačiau tai atskira tema, apie kurią Europos žinios dar neabejotinai rašys).

Tiesa, sprendimą dėl dujinės ir branduolinės energetikos paskelbimo žaliomis ir įtraukimo į europinę taksonomiją dar galima atmesti, tačiau smarkiai tikėtina, kad Vokietija ir Prancūzija, kaip galingiausios bloko narės, kurioms šie klausimai yra nepaprastai svarbūs, dės visas pastangas, kad tai šiukštu neįvyktų, juolab kad sprendimo atmetimui reikalinga kartelė ir taip yra pakankamai aukšta.

Kad sprendimas būtų atmestas, dėl to turėtų susivienyti mažiausiai 20 iš 27 ES valstybių narių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 proc. bloko gyventojų. Sprendimą galėtų vetuoti ir Europos Parlamentas, tačiau taip pat mažai tikėtina, jog tam pakaks europarlamentarų balsų.

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą